- Gintautas Degutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sparčiai gerėjantys besivystančių trečiųjų šalių rodikliai išgąsdino Europą, kuri iki rudens žada apsispręsti, kur link pakreips užsienio prekybą. Lietuvos verslininkai baiminasi žaidimo į vienus vartus.
Dėl ateities prekybos politikos krypčių Europos Komisija (EK) jau konsultuojasi ir su ES šalių verslininkais. Apie tai vakar diskutuota ir Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) bei Užsienio reikalų ministerijos (URM) surengtoje diskusijoje.
Pasak URM Užsienio prekybos departamento direktoriaus Albino Zananavičiaus, kalbėti apie ateities prekybos politiką paskatino ekonomikos pokyčiai. "Besivystančių šalių ekonomika auga labai sparčiai. Akivaizdu, kad ši pasaulio dalis žengia į priekį daug greičiau nei išsivysčiusios šalys. Pavyzdžiui, pernai ES BVP sumažėjo apie 4 proc. O Kinijos išaugo 8,7 proc., Indijos – apie 6,5 proc. Didėja ir besivystančių šalių eksporto apimtis. Stiprėja protekcionizmas. Pavyzdžiui, Rusija ir Argentina pastaraisiais metais įvedė maždaug po 60 įvairių savo rinką saugančių priemonių. Visas pasaulis bijo Kinijos", – vardijo URM atstovas.
Anot jo, prognozuojama, kad 2025 m. eksportas iš augančios ekonomikos šalių sudarys apie 30 proc. viso pasaulinio eksporto. Taigi labai svarbu, kad Pasaulio prekybos organizacija (PPO) išlaikytų sarginio šuns vaidmenį. Be to, Europai esą pirmiausia vertėtų derėtis būtent su šalimis, priklausančiomis PPO.
Europa nevieninga
Tačiau pati Europa nėra vieninga. Kai kurios šalys savo interesus iškelia aukščiau už Bendrijos siekius ir taip apsunkina bet kokias derybas su trečiosiomis šalimis.
"Vyksta derybos dėl laisvosios prekybos sutarties su Singapūru. Europa iš šios šalies kol kas neišgirdo nieko naudinga. Bet britai nori atsidaryti ten keletą bankų ir gauti priėjimą prie laivininkystės. Tad derybose palaiko Singapūrą", – teigė URM atstovas.
ES užsienio prekybos gairėse taip pat siūloma įrašyti ypatingą dėmesį didžiausioms strateginėms bendrijos partnerėms – JAV ir Kinijai. Tačiau nepasiduoti šių šalių spaudimui. Kinija esą jau ne kartą parodė savo tikrąjį veidą, kai nepavykus susitarti su kuria nors šalimi, investuotojus imdavo gąsdinti didžiuliais muitais arba draudimu prekiauti Kinijoje.
Susitarti su JAV trukdo biurokratinės kliūtys ir reguliavimo skirtumai, kuriuos galima būtų suvienodinti. Esą reikia tik noro. Be to, JAV nepatinka, kad Europa tiekia Kinijai aviacijos technologijas.
Nori lygių galimybių
Mūsų šalies verslininkai palankiai vertina planus liberalizuoti prekybą, tačiau pareiškė, kad sąlygos turėtų būti lygios visiems žaidėjams.
"ES tekstilės ir aprangos sektoriuje dirba apie 2,3 mln. žmonių. Kasmet apyvarta siekia apie 200 mlrd. eurų (690 mlrd. litų). Bet padėtis nėra gera. Prekybos liberalizavimas padarė didelę žalą, nes jis buvo vienašalis – tik Europa atvėrė savo vartus trečiosioms šalims, o už tai beveik nieko negavo. Atėjo pigesni produktai, – kalbėjo bendrovės "Audėjas" generalinis direktorius Jonas Karčiauskas. – Mes pritariame liberalizavimo procesams. Tačiau jie turi būti grįsti ne Jėzaus Kristaus dogmomis, – jei gavai į veidą, atsuk kitą žandą, – o verslo principais. Turėtų būti kaip futbole – visiems vienodos žaidimo taisyklės."
Energetinė priklausomybė
Bendrovės "Achema" generalinis direktorius Jonas Sirvydis akcentavo energijos kainų reikšmę. Anot jo, dujų transportas negali būti laikomas politikos priemone. Be to, ES dėl energijos išteklių su išorės tiekėjais turėtų kalbėti vienu balsu, o ne kaip dabar, kai kiekviena šalis žiūri tik savo interesų.
Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad trečiosios šalys nedalyvauja taršos mažinimo programoje – joms nereikia dirbti ekologiškai, nereikalingi taršos leidimai, tad ir produkcijos kainos kur kas mažesnės nei ES šalyse veikiančių įmonių.
"Prekės, parduodamos ES, turėtų būti apmokestintos taršos emisijos mokesčiais. Arba ES gamintojams turėtų būti suteikti nemokami taršos leidimai. Kitaip konkuruoti negalėsime", – sakė J.Sirvydis.
Prekybos politika
EK 2010 m. kovo 3 d. priėmė naują ES plėtros strategiją "Europa 2020". Joje minima, kad svarbiu Bendrijos vystymosi ramsčiu taps užsienio prekyba. ES užsienio prekybos politika yra labai svarbi Bendrijos narių ekonominiams rezultatams, ypač tų šalių, kurių ekonomika orientuota į eksportą, kaip Lietuvos.
Dėl to EK pradėjo viešas konsultacijas su verslininkais dėl prekybos politikos krypčių ateityje. Jos tęsis nuo 2010 m. birželio 2 d. iki liepos 28 d. ir bus prieinamos visiems suinteresuotiems asmenims bei organizacijoms iš ES ir trečiųjų šalių.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda iš energetikos ministro tikisi spartesnės „Harmony Link“ statybos1
Prezidentas Gitanas Nausėda iš būsimo energetikos ministro tikisi laiku įgyvendinti kitų metų vasarį numatytą energetikos sistemos sinchronizavimą su Europa, taip pat spartesnės didelių regioninių projektų, tarp jų „Harmony Link&ldquo...
-
„Litgrid“: sumažėjus importui iš Suomijos elektra brango 4 proc.3
Sumažėjus importui iš Suomijos vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę augo 4 proc. iki 90,1 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
LEA: pastarąją savaitę nežymiai sumažėjo biokuro ir benzino kainos
Praėjusią savaitę Lietuvoje po 0,1 proc. sumažėjo biokuro ir benzino kainos. Tuo metu dyzelinas pabrango 1,1 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
ILTE sulaukė 8 finansavimo paraiškų iš gynybos investuotojų Lietuvoje ir užsienyje1
Finansų įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) sulaukė 8 gynybos sektoriaus įmonių, veikiančių Lietuvoje ir į rinką ateiti planuojančių iš užsienio, paraiškų gauti ketvirtadalio milijono eurų vertės finansavimą, sako ILTE vald...
-
Nuo seksualinio smurto nukentėjusiems vaikams reikia pagalbos: gal jūs – tas, kurio ieško?
Mažiau nei penkiolika specialistų visoje Lietuvoje – tiek šiuo metu šalyje dirba teismo psichologų. Psichologai ypač reikalingi apklausiant vaikus, nukentėjusius nuo fizinio smurto ar seksualinių nusikaltimų, užduodant klausimus sup...
-
ILTE: Lietuvos įmonių investicijoms trūksta 5 mlrd. eurų1
Lietuvos įmonių investicijoms 2023–2024 metais trūko 5 mlrd. eurų, rodo nacionalinės plėtros įstaigos ILTE (buvusi „Invega“) atlikta apklausa. ...
-
FNTT ir LB sutarė stiprinti kritptoturto įmonių priežiūrą
Lietuvos bankas (LB) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pirmadienį susitarė stiprinti bendradarbiavimą prižiūrint kriptoturto įmones. Įstaigos pasirašė tai numatantį susitarimą. ...
-
SIM kortelių taip paprastai nebenusipirksite: abejoja, kad tai pažabos sukčius7
Nuo kitų metų norint įsigyti išankstinio mokėjimo SIM korteles, bus privaloma pateikti savo asmeninius duomenis. Taip tikimasi užkirsti kelią telefoniniams sukčiams, kasmet iš žmonių išviliojantiems milijonus eurų. Vis dėlto, ka...
-
Neramina Lietuvos gimstamumas: kas laukia šalies ekonomikos?31
Lietuvos gimstamumo statistika neramina. Per pastaruosius trisdešimt metų naujagimių registruojama bent perpus mažiau, nesiekiame net Europos Sąjungos vidurkio. O kurti šeimą lietuvaičių nepaskatina net dosnios išmokos. ...
-
Po skandalo dėl „Teltonikos“ – liūdnos išvados: niekas nežino, kaip išlipti iš biurokratų pelkės15
Niekas negali pasakyti, kaip išlaisvinti valstybę iš biurokratų pelkės. Naudos Lietuvai turinčios siekti valstybės įmonės ne tik nesusikalba, bet netgi konkuruoja. Stringa tiek daug projektų, kad lėtėja visos valstybės vystymasis. Akiv...