„Labiau sutikti su ministre ir negalėčiau, ji labai teisingai pasakė apie poreikį kurti finansinę pagalvę senatvėje kiekvienam iš mūsų. Kita vertus, atsisakantieji turi tokią teisę, prievolės dalyvauti (pensijų kaupime – red. past.) nėra. Piliečiai yra skatinami tą daryti, tai tarsi socialinis susitarimas. Ar tęsi, ar netęsi kaupimą, ar naujai būsi įtrauktas į II pensijų pakopą, tai niekaip nedarys įtakos sodrinei pensijai. Reikėtų turėti mintyje, kad kaupimas į II pakopą vyksta iš darbuotojo darbo užmokesčio dar neatskaičius mokesčių. Socialinis susitarimas yra toks, kad 3 proc. perkelkime jūsų ateičiai, o už tai, kad esate disciplinuotas ir elgiatės racionaliai valstybė dar prie to prisidės papildomu 21 euru (šiais metais)“, – kalbėjo T. Peciukevičius.

Lietuvoje žmonės neturi taupymo įpročio, ypač sunkiai sekasi kaupti ilgesniam laikotarpiui, pavyzdžiui, pensijai.

Lietuvoje taupymo lygis yra gerokai per žemas, ypatingai kabant apie ilgalaikį taupymą.

„Paskutinė pensijų reforma įvyko santykinai neseniai – prieš 3,5 metų. Vadinasi, trūksta laiko, kad sistema nusistovėtų, pritrūksta informacijos, paskęstama diskusijose. Tema yra labai pragmatiška. Visi socialiniai partneriai, dalyvavę paskutinės pensijų reformos etape, vieningai sutarė – reikia skatinti visuomenę taupyti. Lietuvoje taupymo lygis yra gerokai per žemas, ypač kabant apie ilgalaikį taupymą, apie pensiją, apie ką žmonės tiesiog patingi ar nenori galvoti“, – teigė T. Peciukevičius.

Anot pašnekovo, pensijų fondai tiesiogiai susiję su finansų rinkomis, kurios nuolat svyruoja, tačiau ilguoju laikotarpiu fonduose kaupiami pinigai auga kartu su akcijų kainomis. 

„Finansų rinkos tiek kyla, tiek krenta. Paskutiniai keleri metai buvo ypač sėkmingi. Per paskutinius trejus metus vidutiniškai pensijų fondai bendroje sumoje uždirbo virš 40 proc. – tai įspūdingas prieaugis. Dabar mes žiūrime iš konteksto išimtą trumpą laikotarpį. Pasitaiko taip, kad rinkos koreguojasi. Jeigu mes paimtume ilgesnį laikotarpį, pavyzdžiui, kiek gyvuoja mūsų privati II pakopos pensijų sistema, t. y. nuo 2004-ųjų, tai neigiami metai pensijų fondams buvo tik tris kartus, tik trejus metus iš aštuoniolikos“, – tvirtino pašnekovas.

Ilgu laikotarpiu istoriškai prieaugiai pensijų fonduose atneša ilgalaikę teigiamą grąžą.

Nuspėti rinkos svyravimus – labai sunku, tačiau istorija rodo, kad ilguoju laikotarpiu investuoti apsimoka.

„Trumpuoju laikotarpiu nuspėti svyravimus yra be galo sunku. Taip, šiuo metu rinkos yra pakritusios, galbūt jos pakris dar, galbūt metų pabaigoje jos užsidarys su teigiamomis grąžomis. Svarbu akcentuoti, kad ilgu laikotarpiu istoriškai, ypač remiantis Vakarų šalių patirtimi, prieaugiai pensijų fonduose atneša ilgalaikę teigiamą grąžą“, – teigė T. Peciukevičius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Seimo narys Gintautas Paluckas kovoja prieš priverstinį gyventojų įtraukimą į pensijų fondus. 

„Tai tiesiog yra pelno siekiančios bendrovės, kurios nuo jūsų sukauptų lėšų ima administravimo mokestį, ima tam tikrą pelno mokestį ir jokios garantijos jums nesuteikia. Nereikia savęs apgaudinėti ir nereikia kurti tokios iliuzijos. Šiandien akcijų rinkos krenta ir jeigu jums reikėtų eiti į pensiją, sudaryti anuiteto sutartį per artimiausius mėnesį ar pusmetį, tai matytumėt savo fonde sukauptų vienetų vertę gerokai žemesnę negu prieš metus. Kas jums tai kompensuos? Niekas“, – savo poziciją dėstė G. Paluckas.

Tačiau T. Peciukevičius pabrėžė, kad II pensijų pakopa nėra tas pats, kas „Sodros“ pensija. Pastaroji niekaip nesikeičia nuo to, ar mes kaupiame II pakopoje, ar ne. II pakopos pensija yra papildomas kaupimas pensijai, kai galime rinktis, kurioje investicijų bendrovėje taupysime. 

Aš sunkiai galėčiau sugalvoti kitą pavyzdį, kur turto valdymo paslauga kainuotų pigiau nei pensijų fonduose.

„Svarbu įsisąmoninti, kad II pensijų pakopa, privatūs pensijų fondai niekaip nekonkuruoja su I pakopa. Tai niekaip nėra pakaitalai vienas kitam, tai yra vienas kitą papildantys dalykai. Pasikartosiu, ar žmogus dalyvauja II pensijų sistemoje, ar nedalyvauja, jo sodrinė pensija nuo to, ypač į darbo rinką ateinantiems jaunuoliams, niekaip nesikeis. Svarbu, ar žmogus kaupia papildomai, prisideda nuo savo darbo užmokesčio, ar jis atideda į savo tolimą ateitį, ar ne. Manau, kad visi sutiktų, kad ir sveiką gyvenimo būdą reikėtų propaguoti, bet ne visi tą daro. Tie pinigai, kurie kaupiami pensijų fonduose, įskaitant ir valstybės paramą, taip, jie yra priklausomi nuo finansų rinkų, jie svyruoja, bet turto valdymo mokesčiai... Aš sunkiai galėčiau sugalvoti kitą pavyzdį, kur turto valdymo paslauga kainuotų pigiau nei pensijų fonduose“, – tvirtina T. Peciukevičius.