Projektas įgyvendinamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonės „Žinių perdavimas ir informavimo veikla“ veiklos sritį „Parama parodomiesiems projektams ir informavimo veiklai“.

„Jau akivaizdu, kad klimato atšilimas daro įtaką kiekvieno žemdirbio ūkiui. Ir atvirkščiai – kiekvienas ūkis, kaip smiltelė, daro įtaką klimato atšilimui. Todėl privalome skirti dėmesį ir lėšas klimato atšilimui stabdyti. Esame Europos Sąjungos bei Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) nariai, o pastaroji labai susirūpinusi gyvulininkystės ūkių poveikiu aplinkai“, – teigia ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus, dar primindamas kad, 2015-aisiais Paryžiaus susitarimas klimato srityje nustatė veiksmų planą, kuriuo siekiama, kad visuotinis atšilimas būtų „gerokai mažesnis“ nei 2 laipsniai Celsijaus.

„Neretai juokais kalbama tik apie galvijų išskleidžiamą metano emisiją. Žinoma, ji įskaičiuojama, tačiau iš tikrųjų poveikis yra daug didesnis. FAO duomenimis, už 18 proc. klimato šiltėjimą sukeliančių dujų emisijų yra atsakingas būtent gyvulininkystės sektorius. Palyginkime – transporto sektoriaus įtaka yra tik 12 proc. visų emisijų“, – palyginimą pateikia ŽŪR inicijuoto projekto vadovas dr. Edvardas Gedgaudas.

Poveikis yra labai platus, apimantis ne tik galvijų augintojų ūkius, bet ir visas sritis, juos aptarnaujančias.

Projekte akcentuojama, kad gyvulininkystės sektorius ženkliai prisideda prie planetos dirvožemio degradacijos. Vidutinis dirvožemio netekimas dirbamuose laukuose yra apie 4 mm per metus – o tai yra apie 195 kartus daugiau nei natūrali gamtinė erozija. Pasaulinis dykumų plitimo greitis yra apie 52 tūkst. kv. km per metus, miškų užimamas plotas Žemėje kasmet sumažėja 130 tūkst. kv. km.

„Grubiai skaičiuojant, nauja dykuma kasmet pavirsta toks plotas, kokį užima Lietuva, o miškų kasmet sumažėja po du kartus daugiau. Poveikis yra labai platus, apimantis ne tik galvijų augintojų ūkius, bet ir visas sritis, juos aptarnaujančias. Pavyzdžiui, gaminant pašarą galvijams (įskaitant trąšas bei pesticidus), apdorojant mėsą ar kitus gyvūninės kilmės produktus (sunaudojamas vanduo, elektra, į aplinką patenkantys įvairūs vandens, oro ar dirvos teršalai), pakuojant, sandėliuojant ir transportuojant žaliavas ar produktą. Visa tai lemia pesticidų, trąšų, antibiotikų naudojimą ir jų patekimą į aplinką, prisideda prie aplinkos eutrofikacijos, sąlygoja šiltnamio dujų emisijos didėjimą, didina pakuočių, kitų atliekų kiekį“, – pabrėžia dr. Gedgaudas.

FAO duomenimis, Baltijos jūros baseino regione gyvuliai sukuria keturis kartus daugiau vandens taršos fosforu ir azotu nei 85 milijonai čia gyvenančių žmonių. Taigi susirūpinimas pagrįstas.

Žemės ūkio rūmai praneša, kad įgyvendinant projektą „Šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimas pieninėje galvijininkystėje diegiant inovatyvias bandos valdymo, genetikos gerinimo ir šėrimo technologijas“, dešimtyje šalies pienininkystės ūkių buvo įrengti ir vykdomi parodomieji bandymai, projekto rezultatams pristatyti organizuojamos lauko dienos ir seminarai bei dalijimosi ūkininkavimo patirtimi grupių susitikimai.

„Lietuvos pienininkystės ūkiuose vis plačiau imama taikyti pasaulyje jau populiarius inovatyvius gyvulių šėrimo sprendimus su atitinkamais priedais – probiotikais, gyvomis mielėmis, fermentiniais preparatais (NRG 100) ir, žinoma, nepamirštant genetikos bei gero bandos valdymo.

Atliekami parodomieji bandymai ūkiuose yra tarsi gerosios patirties įrodymas bei skatinimas ūkininkams naudotis projekto metu patvirtintais rezultatais ir taip prisidėti prie šiltnamio efekto mažinimo. Tai tikrai naudingas projektas pieno sektoriaus ūkininkams, nes ūkininkaujant tvariai galima pasiekti gerų rezultatų“, – sako ŽŪR pirmininkas dr. A. Svitojus.