- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Elektros kaina pirmąjį 2014 m. pusmetį „Nord Pool Spot“ biržoje Suomijoje buvo 15 proc. žemesnė nei praėjusių metų tą patį laikotarpį ir siekė 34,9 eurų/MWh.
Tuo tarpu Lietuvoje ir Latvijoje kaina išliko tokia pati – 24 proc. didesnė nei Suomijoje – 46,3 eurų/MWh. Kainai kristi Lietuvoje neleido sumažėjęs vandens lygis Dauguvos upėje ir esamų jungčių pralaidumų trūkumai.
„Lyginant šiuos ir praėjusius metus, elektros kaina Šiaurės šalyse kito. Pokyčiams įtakos turėjo 3 proc. mažesnis elektros suvartojimas ir 10 proc. anglies kainos kritimas. Svarbu ir tai, kad vandens lygis Šiaurės šalių hidroelektrinių rezervuaruose pasiekė praėjusių metų, o taip pat ir vidutinį ilgametį lygį. Visgi Latvijoje vandens lygis Dauguvos upėje buvo žemesnis nei įprastai, taigi gamyba hidroelektrinėse sumažėjo, o tai iš dalies lėmė itin neryškius elektros kainos pokyčius Lietuvoje ir kaimyninėje šalyje“, – sako Gatis Junghans, „Elektrum Lietuva“ generalinis direktorius.
Pasak G. Junghans, 2014 m. pradžioje pradėta eksploatuoti „Estlink-2“ jungtis didino perdavimo pajėgumus tarp Estijos ir Suomijos nuo 650 MW iki 1000 MW. Dėl išaugusių importo pajėgumų elektros kainos minėtose šalyse 93 proc. laiko buvo vienodos, lyginant su 64 proc. 2013 m. pirmąjį pusmetį, o elektros kaina Estijoje nukrito 19 proc., iki 35,3 eurų/MWh. Elektros importas pirmąjį metų pusmetį iš Šiaurės į Baltijos šalis išaugo beveik keturis kartus ir siekė 2,035 GWh.
Visgi Lietuvoje ir Latvijoje dėl vis dar nepakankamų pralaidumų elektros kainos yra didesnės – pirmąjį šių metų pusmetį kaina buvo maždaug 33 proc. didesnė nei Šiaurės šalyse. Taip pat kainos tarp Estijos ir Lietuvos bei Latvijos dėl perkrovų Estijos-Latvijos pasienyje buvo 11 eurų/MWh didesnės, kai tuo tarpu 2013 m. pirmąjį pusmetį šis skirtumas tesiekė 2,5 eurų/MWh.
Elektros kainoms įtakos turėjo ir CO2 kvotų kaina, kuri šį pusmetį buvo vidutiniškai 28 proc. didesnė – 6 eurų/t. Visgi tai – beveik penkis kartus mažiau nei istoriškai aukščiausias kainų lygis 2008 m. Taigi gana žemos CO2 ir anglies kainos sumažino gamybos kaštus anglimi kūrenamose elektrinėse, tad ir elektros kaina Šiaurės šalyse mažėjo.
G. Junghans pastebi, kad gamtinių dujų kaina Latvijoje bei Lietuvoje priklauso ir nuo naftos produktų kainos. Pirmąjį metų pusmetį vidutinė gamtinių dujų kaina, suvartojantiems daugiau nei 100 000 nm3, buvo 35,3 eurų/MWh – 7 proc. mažesnė nei praėjusiais metais, kuomet ji siekė 38 eurų/MWh. Tuo tarpu „Brent“ naftos kaina šiemet buvo 108.9 JAV dol,/bbl ir, lyginant su praėjusiais metais, žymiai nekito (107.5 JAV dol./bbl). Taigi didelių gamtinių dujų kainos pokyčių artimiausiais mėnesiais nesitikima. Tačiau „Elektrum“ atstovas pabrėžia, kad aukštos gamtinių dujų ir žemos elektros kainos mažina kogeneracinių elektrinių konkurencingumą ir skatina gaminamą vietinę elektrą pakeisti importuojama.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LB: valiutos atsargomis tiesiogiai finansuoti Vyriausybę draudžia ES sutartis
Lietuvai ketinant iki 2030-ųjų gynybai skirti gerokai didesnį finansavimą, o prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant tai daryti panaudojant ir Lietuvos valiutos atsargas, Lietuvos bankas (LB) pareiškė, kad tiesiogiai iš šio šalt...
-
Paluckas: norintieji iki pensijos pasitraukti iš kaupimo turėtų susimokėti GPM
Premjeras Gintautas Paluckas iš esmės pritaria idėjai, kad iš pensijų kaupimo galima būtų pasitraukti bet kada. Visgi politikas priduria – norint tai padaryti iki pensinio amžiaus, reikėtų susimokėti gyventojų pajamų mokestį (GP...
-
„LTG Link“ traukiniai pernai pervežė 5,5 mln. keleivių
LTG grupės keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“, preliminariais duomenimis, pernai pervežė daugiau nei 5,5 mln. keleivių. 5 mln. iš šių keleivių vyko traukiniais Lietuvoje – tai yra 330 tūkst. daugiau nei 2023 metais, p...
-
„airBaltic“ didins reisų skaičių tarp Vilniaus ir Amsterdamo
Oro bendrovė „airBaltic“ nuo kovo pabaigos pabaigos dvigubins skrydžių tarp Vilniaus oro uosto ir Amsterdamo skaičių, pranešė Lietuvos oro uostai. ...
-
Šadžius: tikrai nevardinsiu šaltinių, nes beprasmiška tą dabar daryti
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą, o prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant pasitelkti ir Lietuvos valiutos atsargas, finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad dar per anksti įvardyti galimus naujus gynybo...
-
Premjeras dėl pensijų fondų turi kategorišką nuomonę: reikia pasitikėti žmonėmis
Vyriausybei svarstant, kokiomis sąlygomis leisti žmonėms anksčiau laiko pasitraukti iš antros pensijų pakopos, premjeras Gintautas Paluckas pasisako už galimybę žmogui pasitraukti bet kada, tačiau sumokant gyventojų pajamų mokestį (GPM), kur...
-
Paluckas išdėstė, iš kur galima paimti pinigų gynybai
Lietuvai planuojant iki 2030 metų gerokai padidinti gynybos finansavimą premjeras Gintautas Paluckas sako, kad tam būtų naudingas bendras Europos Sąjungos valstybių paskolų fondas. ...
-
Jau netrukus sulauksime pokyčių: kasoje grąža bus skaičiuojama kitaip
Nuo gegužės parduotuvės grąžą skaičiuos kitaip. Atsiskaitantiems grynaisiais nebeduos grąžos 1 ir 2 euro centų. Vietoj to kasos aparatai automatiškai apvalins bendrą pirkinių krepšelio sumą iki 0 arba 5. Prekybininkai pokyčiams jau ...
-
Degalų kainos: įvardijo veiksnius, dėl ko mokėsime daugiau
Naujieji metai atnešė naujas degalų kainas. Benzinas vidutiniškai pabrango 10 centų, o dyzelinas – 20 centų. Kilus kainoms, vairuotojai ieško būdų, kaip sutaupyti, praneša LNK. ...
-
Vyriausybė keičia skandalingą potvarkį
Vyriausybė trečiadienį pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymui sušvelninti buvusios Vyriausybės įvestus dvejopos paskirties prekių eksporto lėktuvais į trečiąsias šalis ribojimus. ...