Premjerė sako, kad gynybos mokesčiai turi paliesti kuo daugiau žmonių

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad gynybos finansavimui didinti geriau būtų kelti plačios bazės mokesčius – tuos, kuriuos moka didesnės visuomenės grupės.

Taip ji kalbėjo Finansų ministerijai pateikus keturis mokestinių paskaičiavimų, leidžiančių padidinti finansavimą krašto apsaugai keliais šimtais milijonų eurų per metus, variantus.

„Principas, kuris būtų teisingiausias, kad visi jaustųsi dalimi. Ir kitas dalykas, man mažiau patinka siūlymas, kad peržiūrėkim visas lengvatas, kad neturėtume 20-ies debatų kiekvienu klausimu, nes tada reiškia, kad turi 20 kovų su 20 interesų grupių, ir kiekviena turi daug gerų argumentų, kodėl jos negalima paliesti“, – interviu BNS antradienį sakė premjerė.

„Nesakau, kad lengvatų sąrašo išvis negalima liesti. Yra ten geresnių lengvatų ir blogesnių, yra labai jautrių kaip, pavyzdžiui, vaistai“, – pridūrė ji.

Premjerė taip pat pat kalbėjo, kad didesni pelno mokesčio tarifai taip pat būtų galimi.

Nesakau, kad lengvatų sąrašo išvis negalima liesti. Yra ten geresnių lengvatų ir blogesnių, yra labai jautrių kaip, pavyzdžiui, vaistai.

„Manau tikrai negali būti taip, kad pelno mokesčio nebūtų išvis, nes man atrodo, tas debatas nesąžiningas ta prasme, kad mes juk saugom ir investuotojų pinigus ir jei tai pridėtinės vertės mokesčio keitimas, turint minty, kad kapitalo pajamos ir taip Lietuvoje yra preferuojamos pagal apmokestinimą, tai visiškai nekeisti šito apmokestinimo yra nesąžininga, nes ne tik mokytojai ir pensininkai yra atsakingi už tai, kad šalies gynyba būtų finansuojama“, – sakė I. Šimonytė.

Siekiant didinti fiksuotą krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Finansų ministerija parengė ir pirmadienį I. Šimonytės susitikime su valdančiosios koalicijos partneriais, verslo ir profsąjungų atstovais pristatė keturias alternatyvas, kaip į valstybės biudžetą surinkti reikiamą sumą pajamų.

Šiuos pasiūlymus artimiausias kelias savaites svarstys politikai ir socialiniai partneriai, o konkrečius pasiūlymus Vyriausybė tikisi paskelbti balandžio viduryje, nurodė premjerė.

Vertinant papildomą poreikį 2024–2034 metais, numatoma papildoma ir pastovioji finansavimo dalys. Pagal pastoviąją dalį BVP dalis gynybai kasmet augtų po 0,5 proc. punkto – vien kitąmet tai sudarytų 400 mln. eurų. Pagal kintamąją dalį poreikis iki 2030-ųjų svyruotų nuo 100 mln. iki 450 mln. eurų per metus.

Kintamosios dalies finansavimui siūloma skolintis, leisti gynybos obligacijas ir numatyti patogias galimybes verslui bei gyventojams remti krašto apsaugą.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Marius

Marius portretas
Pradėkime nuo LR Seimo. Kiekvienas narys privalo gauti minimalų arba, jei yra kompetetingas, vidutinio dydžio alltlyginimą už tarnybą Lietuvos naudai ir vardan Lietuvos saugumo. Apie bonusus, automobilius ir kitus "legalius" pasisavinimas iš mokesčių mokėtojų biudžeto negali būti net kalbos. Žmonės, ar bent įsivaizduojate kiek tai yra pinigų? Užtektų uždengti dideliai daliai gynybos mokesčių! Tik vat tada, kažkas paklaus/pasakys, ar Jūs bent įsivaizduojate koks tai yra sunkus darbas p--dinti iš Lietuvos žmonių pinigus? Jei rasite kas darys tai už mažiau nei mes, tada, prašom, tegul užima mūsų/mano vietą/vietas. Tai nesunku įrodyti.

Anonimas

Anonimas portretas
Tai gal savo kanceliarijas atsisakykik,tik

Dilema žmonėms

Dilema žmonėms portretas
Šalį ginti reikia ir tam reikia kuo daugiau resursų. Tačiau jūsų landsberginė gauja, viską išvagia, išvogs ir gynybinį biudžetą.
VISI KOMENTARAI 98

Galerijos

Daugiau straipsnių