- Erika Alonderytė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidentas Gitanas Nausėda pozityviai vertina Vyriausybės pastangas tęsti pensijų indeksavimą, sako jo patarėja, ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovė Irena Segalovičienė.
Jos teigimu, dabartiniai skurdo rizikos rodikliai rodo, kad pensininkų padėtis nėra gerėjanti taip, kaip turėtų būti, todėl valstybė turi susitelkti ir tam tikrą laikotarpį pensijas didinti sparčiau.
„Prezidentas pozityviai vertina Vyriausybės pasiruošimą tęsti spartesnį pensijų indeksavimo kursą ir nuo 2022 metų. Susitikime buvo aptartas ir suprojektuotas spartesnio pensijų indeksavimo modelis“, – žurnalistams po prezidento susitikimo su socialinės apsaugos ir darbo ministre bei senjorų atstovais sakė I. Segalovičienė.
Anot jos, prezidentas kelia tikslą, kad 2024 metais nei vienas šalyje pensininkas nepatirtų absoliutaus skurdo. Šiuo metu tokių senjorų yra apie 40 tūkstančių. Taip pat norima, kad pensijos pasiektų bent 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio.
Tokiu būdu priartėtume prie europinių standartų, kai pensijų pakitimo norma yra apie 60 procentų. Lietuvoje šiandien ji yra per maža.
„Tokiu būdu priartėtume prie europinių standartų, kai pensijų pakitimo norma yra apie 60 procentų. Lietuvoje šiandien ji yra per maža“, – sakė I. Segalovičienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė taip pat teigė, jog skurdo rizikoje dar yra per didelis skaičius pagyvenusių asmenų, todėl siekiama didinti pensijų indeksavimą.
„Diskutavome, kaip atrodys pats modelis, akcentavau, kad pensijos bus keliamos dviem kryptimis. Viena nukreipta į spartesnį indeksavimą, gerinimą ryšio tarp sumokėtų įmoku ir išmokų, pensijos tiems kils labiau, kurie mokėjo daugiau įmokų sparčiau, taip pat bus didinamos ir mažiausias pensijas gaunančių žmonių pensijos, didinat bazinės pensijos dydį ir tuo būdu darydami abu dalykus galėsime pasiekti geriausią įtaką skurdo rizikos rodikliams“, – žurnalistams teigė ministrė.
Pasak jos, tikimasi iki 2022 metų pabaigos skurdo rizikos lygį sumažinti iki 25 procentų.
Ministrė taip pat pabrėžė, jog pagyvenusių asmenų gyvenimo kokybės gerinimui įtakos turės ir vienišo asmens išmoka, kuri lapkritį pasieks pirmuosius gavėjus, o nuo sausio didės.
Anot M. Navickienės, tikimasi, 2024 metais vidutinė pensija sieks 534 eurus, vidutinė pensija turint būtinąjį stažą sieks 565,7 euro. Santykis tarp vidutinės pensijos ir vidutinio darbo užmokesčio turėtų pasiekti 49,3 proc., o skaičiuojant su visomis priemonėmis santykis turėtų siekti 51,6 procento.
„Jeigu pirmaisiais metais didesnį poveikį patirs mažesnes pensijas gaunantys asmenys, tai 2024 metais iš valstybė biudžeto bazinei daliai bus skiriama apie 80 mln. eurų, o iš „Sodros“ dalies, spartesniam indeksavimui apie 140 mln. eurų. Tai rodo, kad daug didesnis efektas bus indeksuojamai daliai, tiems žmonėms, kurie įmokų dėka gaus daug didesnes pensijas“, – sakė M. Navickienė.
Susitikime dalyvavus Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentė Grasilda Makarevičienė sakė teigiamai vertinanti numatomus pokyčius.
„Sužinojome gerą žinią, kad nebūsime palikti likimo valiai. Džiaugiamės, kad pagaliau atsibudo ir mūsų Vyriausybė, stengiasi mums padėti“, – teigė G. Makarevičienė.
Europos pagyvenusių žmonių federacijos EURAG Lietuvos asociacijos prezidento pavaduotojas Evaldas Židonis sakė, jog dauguma pensininkų teigiamai vertina mažųjų pensijų spartesnį didinimą, tačiau taip pat sako, kad reikia nepamiršti didinti ir kitas pensijas.
„Startavome nuo labai mažo pensijų lygio, jis augo ne taip, kaip Europos Sąjungos rodikliai rodo. Juk pensijas apsprendžia ekonominis pajėgumas, bet turime orientuotis ir į Europos Sąjungos rodiklius“, – teigė E. Židonis.
Jis taip pat teigė, jog pakeitimas, kad bazinė pensija nepriklausys nuo stažo, nemotyvuoja žmonių ilgau dirbti.
„Jei žiūrėsime į dabartinį pakėlimą, pensijų indeksavimą, kartais jis atrodo kai pašalpos ir pensijos ribos ištrynimas. Vis dėl to tai nėra tapatūs dalykai, reiktų skatinti pensijas užsidirbti“, – sakė E. Židonis.
Jis taip pat kalbėjo, jog kai kurie pakeitimai atrodo panašūs į skurdo rodiklių, kurie „bado akis“, užmaskavimą.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija konkrečius sprendimus dėl pensijų didinimo pateiks rudenį, su 2022 metų valstybės biudžeto paketu.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
SIM kortelių taip paprastai nebenusipirksite: abejoja, kad tai pažabos sukčius1
Nuo kitų metų norint įsigyti išankstinio mokėjimo SIM korteles, bus privaloma pateikti savo asmeninius duomenis. Taip tikimasi užkirsti kelią telefoniniams sukčiams, kasmet iš žmonių išviliojantiems milijonus eurų. Vis dėlto, ka...
-
Neramina Lietuvos gimstamumas: kas laukia šalies ekonomikos?2
Lietuvos gimstamumo statistika neramina. Per pastaruosius trisdešimt metų naujagimių registruojama bent perpus mažiau, nesiekiame net Europos Sąjungos vidurkio. O kurti šeimą lietuvaičių nepaskatina net dosnios išmokos. ...
-
Po skandalo dėl „Teltonikos“ – liūdnos išvados: niekas nežino, kaip išlipti iš biurokratų pelkės6
Niekas negali pasakyti, kaip išlaisvinti valstybę iš biurokratų pelkės. Naudos Lietuvai turinčios siekti valstybės įmonės ne tik nesusikalba, bet netgi konkuruoja. Stringa tiek daug projektų, kad lėtėja visos valstybės vystymasis. Akiv...
-
Kėdainių rajone griežtinama afrikinio kiaulių maro kontrolė
Kėdainių rajone šį mėnesį nustačius afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejį griežtinama situacijos stebėsena. ...
-
Siūloma didinti baudas azartinių lošimų, alkoholio ir narkotikų vartojimo „taškams“
Mišrios Seimo narių grupės nariai siūlo numatyti administracinę atsakomybę už „taškų“, kur yra vartojamos narkotinės, psichotropinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos, turėjimą. ...
-
Seimas imasi dirbtinio intelekto reguliavimo, siekia patikslinti startuolio sąvoką
Seimas svarstys patikslinti kriterijus, pagal kuriuos įmonės patenka į startuolių kategoriją ir gali gauti valstybės paramą, taip pat Lietuvoje imsis reguliuoti dirbtinio intelekto (DI) naudojimą. ...
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis3
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas105
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...