Sutartis siūlė sudaryti iškart

Investuodama į jaunus protus valstybė turi atgauti ir grąžą. Taip mano Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai, kurie Vyriausybei pasiūlė, kad valstybės lėšomis išsilavinimą įgiję asmenys galėtų būti siunčiami atidirbti į regionus, pavyzdžiui, trejiems metams. Būtų palikta ir išlyga: grąžink už studijas sumokėtus pinigus, o tada rinkis darbą pats.

Reaguodama į siūlymą švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petraitienė sutiko, kad tokia diskusija turi pagrindo, ypač jei kalbama apie siekį užtikrinti nemokamas bakalauro studijas. Aišku, būtinai reikia atsižvelgti į profesijos specifiškumą. Idėjos neatmetė ir premjeras Saulius Skvernelis bei vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.  

Jeigu tu studijuoji už visų mokesčių mokėtojų lėšas, mokesčių mokėtojai turi teisę žinoti, kad ir Rokiškyje, ir Nemunėlio Radviliškyje, ir Vištytyje kartais reikia daktarų.

Tokiai prievolei pritarė ir buvęs sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis. Kontraktų medicinos studentams idėją anksčiau kėlęs eurokomisaras yra įsitikinęs, kad jie iškart turėtų būti pateikti naujiems studentams.

„Jeigu tu studijuoji už visų mokesčių mokėtojų lėšas, mokesčių mokėtojai turi teisę žinoti, kad ir Rokiškyje, ir Nemunėlio Radviliškyje, ir Vištytyje kartais reikia daktarų“, – viešėdamas Vilniuje žurnalistams sakė politikas.

Į rajoną siųstų rezidentus

Studentai gi vieningai prabilo apie diskriminaciją ir taip ribojamą jų teisę pasirinkti. Jauni žmonės nesupranta, ko valstybė tokiais siūlymais siekia, ir sako, jog kaip tik būsią paskatinti rinktis studijas svetur.

Jaunųjų gydytojų asociacijos valdybos pirmininkė Simona Stankevičiūtė įsitikinusi, kad prievarta mažai ką galima pasiekti. Pasak jos, yra daug kitų būdų, kaip padidinti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, tereikia diskutuoti ir ieškoti jų.

„Šitokios kalbos sklinda jau ne pirmą kartą. Tačiau atidirbimo idėja yra iš esmės neteisinga, prieštaraujanti pagrindiniams Europos Sąjungos ir kitiems dokumentams. Yra kitų tvarių būdų, kaip sumažinti gydytojų poreikį regionuose. Pavyzdžiui, etatinių kompetencijų atsiradimas rezidentūros programose.

Dabar gydytojai tik pabaigę rezidentūros studijas – po ketverių, penkerių ar šešerių metų – gauna gydytojo licenciją. O iki tol jis būna tiesiog medicinos gydytoju, jo funkcijos apribotos. Rezidentas gydytoju turėtų tapti ne per vieną akimirką pabaigęs studijas, o pakopiškai. Po pirmųjų darbo metų medicinos gydytojas galėtų turėti dalį kompetencijų ir galima būtų jį siųsti padirbėti į rajoną“, – nuomonę dėstė jaunųjų gydytojų atstovė.

Stovime ant galvos?

Atidirbimo idėja yra iš esmės neteisinga, prieštaraujanti pagrindiniams Europos Sąjungos ir kitiems dokumentams.

Lietuvos rajonų ligoninių asociacijos prezidento Vyganto Sudario manymu, reikalavimas atidirbti po studijų atrodytų normali praktika, juk paruošti gydytoją valstybei brangiai kainuoja. Tačiau ydinga galvoti, kad gydytojų trūkumo regione problemą galima išspręsti pripuolamai vienu brūkštelėjimu.

„Problemos šaknys yra daug gilesnės ir spręsti joms reikia kompleksinių priemonių. Visų pirma reikia klausti, kodėl jaunimas nenori važiuoti į regioną? Kas važiuos ten, kur nemato aiškios perspektyvos? Jaunas žmogus gal mielai dirbtų ir rajono ligoninėje, jei žinotų, kad turi užtikrintą darbo vietą, galės ten tobulėti, tam bus skiriama pakankamai išteklių, socialinis paketas. Be abejo, valstybei turėtų būti leista reguliuoti konkrečių sričių gydytojų tankį tam tikrose vietovėse. Tačiau perlenkti lazdos nereikėtų“, – kalbėjo V. Sudaris.

Pasak jo, pacientų apimtys rajonuose mažėja ne tik dėl kintančios demografinės padėties, didžioji dalis pacientų siunčiami į centrus.

„Daug patologijų galime išgydyti ir rajone. Reikia aiškiai išgryninti sistemą, kad kiekvieno lygio specialistai turėtų atliktų darbą savo apimtyse. Kitu atveju greitai nebeturėsime, iš ko pinigų uždirbti. Kaip tada kalbėti apie padorų užmokestį jaunam specialistui? Išeina taip, kad stovime ant galvos ir dejuojame, kodėl viskas byra iš kišenių“, – sakė Pakruojo ligoninės direktorius.

Savivaldybės stokoja pinigų

Receptą, kaip grąžinti specialistus į regioną, pateikęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis įsitikinęs, kad tam tikrų specialistų parengimą „užsakyti“ ir finansuoti iš savo biudžeto galėtų savivaldybės. Tuomet jaunuoliai jau stodami į aukštąsias mokyklas žinotų, kad tam tikroje savivaldybėje turės atidirbti.

Tokią idėją Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas įvertino ironizuodamas: „Savivaldybės yra tokie neišsemiami bankai, kad tiesiog vos spėjame mėtyti pinigus į dešinę ir į kairę. Toks siūlymas gal ir pagrįstas, tačiau ar realus? Savivaldybės galo su galo nesuduria, vos pajėgia išmokėti atlyginimus. Visada lengviausia parodyti į kitą, o ne ieškoti sprendimų, kaip išspręsti problemą.“

Druskininkų savivaldybė yra sudariusi sutartį ne su vienu studentu, kad po studijų jie turėtų grįžti atidirbti, „Butus esame pasiūlę ne tik gydytojams, bet ir policijos tyrėjams. Bet tai – pavieniai atvejai, nesprendžiantys problemos iš esmės. Daug sudėtingesnė situacija labiau nuo sostinės nutolusiuose regionuose“, – sakė Druskininkų meras, kaip vieną iš galimybių įvardydamas sutartį, pagal kurią už valstybės finansuojamas studijas pinigus asmuo grąžintų per tam tikrą laiką įsidarbinęs ten, kur nori.