- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šešėlinė ekonomika Lietuvoje išlieka didelė ir nepaisant ekonomikos augimo traukiasi lėtai. Net pusė Lietuvos žmonių atsigręžtų tiek į šešėlinę darbo, tiek į prekių rinką pablogėjus jų finansinei situacijai, o rajonų ir miestelių gyventojai tokiu atveju šešėlį rinktųsi dažniau nei didžiųjų miestų. Tai rodo Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimas, atliktas remiantis Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos, Čekijos ir Švedijos gyventojų apklausomis.
Net šeši iš dešimties apklaustųjų Lietuvoje per pastaruosius metus įsigijo prekių ir paslaugų žinodami ar įtardami, kad pardavimai nėra apskaitomi. O net 35 proc. pirko iš nelegalių pardavėjų. Trys iš dešimties teigė turintys draugų ar pažįstamų šešėlinėje darbo rinkoje.
„Dažniausiai šešėlinėje rinkoje perkamos prekės ir paslaugos išsiskiria dviem bruožais: arba tai yra prekės, kurios sudaro didelę vartojimo prekių krepšelio dalį, pavyzdžiui maistas ar drabužiai, arba tai yra stipriai apmokestintos prekės, tokios kaip tabako ir alkoholio produktai, degalai. Tai patvirtina ir duomenys,” teigia tyrimo vadovas Vytautas Žukauskas. 31 proc. apklaustųjų teigė, kad per pastaruosius metus šešėlinėje rinkoje pirko maisto produktų, 28 proc. – drabužių, 25 proc. – grožio paslaugų, 23 proc. – automobilių remonto paslaugų, 17 proc. – cigarečių, 18 proc. – statybų ir remonto darbų, 17 proc. – vaistų ir maisto papildų. Apie trečdalį respondentų teigė, kad jų draugai ir artimieji nelegaliai perka cigarečių ir alkoholio produktų, o kas ketvirtas – degalų.
Mūsų šalyje teigiančiųjų, kad pablogėjus finansinei situacijai dirbtų šešėlyje ir pirktų nelegalias prekes, buvo daugiausia palyginti su kitomis šalimis.
Pagrindinė šešėlio priežastis siejama su mokesčiais. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, žmonės renkasi šešėlines prekes ir paslaugas, nes legalios yra pernelyg brangios. Lietuvoje taip manančiųjų daugiausia, net devyni iš dešimties, palyginti su 83 proc. Estijoje, 75 proc. Latvijoje, apie 70 proc. Lenkijoje ir Čekijoje bei 66 proc. Švedijoje.
Anot daugumos apklaustųjų visose šalyse, mokesčiai yra esminė priežastis, kuri skatina žmones pirkti prekes nelegaliai ar dirbti šešėlyje. Taip teigia vidutiniškai apie 64 proc. respondentų Baltijos šalyse, Lenkijoje ir Čekijoje, o Švedijoje – 42 proc. Būtent šios priežastys kaip pagrindinės įvardijamos ir kituose tarptautiniuose tyrimuose.
Tačiau ekspertai atkreipia dėmesį, kad svarbų vaidmenį vaidina ir šalies pajamų lygis bei prekių įperkamumas, o pajamų lygiui įtakos turi darbo našumas ir ekonominės sąlygos. Pastebima bendra tendencija, kad augant ekonomikai ir pajamoms žmonės vis labiau gali įpirkti prekes legaliai, todėl šešėlinė ekonomika traukiasi.
„Visgi svarbu suprasti, kad žmonės yra linkę atsigręžti į šešėlį sumažėjus pajamoms ar praradus darbą. Mūsų šalyje teigiančiųjų, kad pablogėjus finansinei situacijai dirbtų šešėlyje ir pirktų nelegalias prekes, buvo daugiausia palyginti su kitomis šalimis. Be to, Lietuvos rajonų gyventojai tokiu atveju dažniau rinktųsi šešėlį nei didžiuosiuose miestuose. Taip pat matome, kad mažėjant pajamoms daugėja atsakiusiųjų, kad svarstytų šešėlį. Tai yra priminimas politikams, kad ekonomines politikos priemonės, pavyzdžiui, mokesčiai, turi būti vertinamos ne vien spartaus ekonomikos augimo fone, bet ir apmąstant žmonių elgesį ekonominio nuosmukio ar sulėtėjimo sąlygomis,” pabrėžia Vytautas Žukauskas.
LLRI teigia, kad esant didelėms ekonominėms paskatoms veikti šešėlyje, t. y. kai skirtumai tarp oficialios ir neoficialios algos bei prekių ir paslaugų kainų legalioje ir šešėlinėje ekonomikoje yra reikšmingi, o pajamų lygis – žemas, nei griežtos bausmės, nei didelė tikimybė būti pagautiems neduos laukiamų rezultatų mažinant šešėlio.
„Kova su šešėliu yra labiausiai veiksminga ne tuomet, kai šešėlinė veikla yra visiškai panaikinama ar užkardoma, o tuomet kai ekonominė veikla ištraukiama iš nelegalios ir įtraukiama į legalią, mažinant mokestinę ir reguliatyvinę naštą,” teigia Žilvinas Šilėnas LLRI prezidentas. „Reikia padėti žmonėms legalizuoti savo veiklą, o ne priversti tiesiog ją nutraukti“ reziumuoja p. Šilėnas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis1
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas57
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu6
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla2
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...
-
S. Krėpšta: panaikinus „Foxpay“ licenciją, bendrovės klientai neturėtų pajusti nepatogumų
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad nutraukus mokėjimo bendrovės „Foxpay“ licenciją, klientai nepatogumų nepajus. ...
-
Baltijos šalių ministrai ragina suvienodinti tiesiogines žemės ūkio išmokas1
Lietuvoje vykusiame susitikime Baltijos šalių žemės ūkio ministrai paragino visas Europos Sąjungos valstybes nares suvienodinti tiesiogines išmokas žemės ūkiui. ...
-
Nuo gruodžio baisogališkiai traukiniais į Vilnių keliaus be persėdimų2
Nuo gruodžio vidurio, savaitgaliais, į šalies sostinę nuvykti norintys Baisogalos gyventojai tą galės padaryti keliaujant vienu traukiniu. ...
-
BFK vadovas: vienkartinių pensijų fondų išmokų nereikia apmokestinti
Naujasis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas mano, kad ir toliau nereikėtų apmokestinti vienkartinės išmokos iš antros pakopos pensijų fondų. Tačiau socialdemokratas Algirdas Sysas mano, jog valstybės įmokėta dalis ar ...