Vasaros pabaigoje Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vicepirmininkas Simonas Gentvilas tvirtino, kad mažiausia biokuro kaina visuomet turi paslapčių.

„Latvijoje dvejus metus vykdyti bandymai atskleidė, kad deginant baltarusišką biokurą, pelenai virsta radioaktyvia atlieka, viršijančia 10 tūkst. bekerelių kilogramui užterštumo lygį“, – teigė Seimo narys.

Anot jo, būtent dėl to kaimynai nutarė sugriežtinti reikalavimus biokurui, kad radiacinė tarša neviršytų 10 bekerelių kilogramui. Lietuvoje galioja triskart didesnė riba – 30 bekerelių.

Be to, S.Gentvilo teigimu, Rygos šilumos gamybos jėgainėje buvo įrengta technika, matuojanti radiacijos lygį kiekvieną kartą prieš deginant biokurą.

Į politikų kalbas netruko reaguoti Radiacinės saugos centras (RSC) – paskelbė pranešimą, kad radioaktyviomis medžiagomis užteršto medienos kuro į Lietuvą nepatenka. RSC specialistai teigė, kad pavojaus žmonių sveikatai tikrai nėra.

„Kasmet ištiriama apie 2 tūkst. susidariusių medienos kuro pelenų. 2018–2020 m. atliktų biokuro ir pelenų tyrimų rezultatai rodo, kad įvežtinio medienos kuro užterštumas neviršijo nustatyto lygio ir susidarę pelenai tinkami antriniam panaudojimui įvairiems tikslams, taip pat ir dirvoms tręšti“, – paskelbė RSC.

Centro specialistų teigimu, net ir lietuviškas biokuras šiuo atžvilgiu nėra vienodas. Pavyzdžiui, paruošto Dzūkijoje radionuklidų lygis yra didesnis nei kituose regionuose, nors normų neviršija.

Teiginiais, kad sudeginus kurą pelenuose radiacijos lygis padidėja iki tūkstančio kartų, suabejojo ir Vilniaus šilumos tinklų gamybos direktorius Miroslavas Mečkovskis. Pasak jo, radioaktyviųjų medžiagų koncentracijos laipsnis pelenuose būna apie 50, o kai kurių šaltinių teigimu – iki 300 kartų didesnis nei pačiame biokure.

Su nesklandumais nesusidūrė ir nepriklausomi šilumos tiekėjai. „Idex Baltic“ technikos direktorius Darius Čeledinas sakė, kad su tokio masto susidariusių pelenų užterštumu, apie kokį kalba politikai, dar niekuomet neteko susidurti.

„Rugpjūtį RSC vykdė neplaninį patikrinimą mūsų valdomoje elektrinėje Kaune. Atvykę inspektoriai paėmė medžio skiedros ir pelenų mėginius. Jau turime ir rezultatus – jokių pažeidimų nenustatyta. Manau, kad valstybės institucijų kontrolė, vykdant radiacinę importuojamo biokuro priežiūrą, yra pakankama ir operatyvi“, – sakė D. Čeledinas.

Šiuo metu baigiama statyti Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ), deginsianti tiek komunalines atliekas, tiek biokurą. Pastarasis greičiausiai bus baltarusiškas, kadangi sostinės regione jis yra pigiausias.

Todėl, kaip portalui lrytas.lt sakė VKJ atstovas Artūras Ketlerius, radiacijai tikrinti skirta įranga, kuri bus naudojama tiek į jėgainę pristatomų komunalinių atliekų, tiek biokuro įvertinimui, nelaikoma pertekline.

„Visas pristatomas biokuras ir komunalinės atliekos bus tikrinamos stacionariuose radiacijos matavimo įrenginiuose prie jėgainės vartų, kad radioaktyvios medžiagos nepatektų į jėgainę. Užfiksavus radiacinę taršą, biokuras ar komunalinės atliekos būtų gražinamos tiekėjui“, – aiškino A. Ketlerius.

VKJ dar nėra pradėjusi biokuro įsigijimo procedūrų. Metų pabaigoje jėgainės bandymams planuojama įsigyti apie 300-500 tūkst. MWh biokuro, kuris bus perkamas per „Baltpool“ biržą.

Biokuro iš Baltarusijos radioaktyvumo klausimą S. Gentvilas iškėlė ir praėjusią savaitę vykusiame Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje. Tačiau energetikos viceministras Egidijus Purlys teigė, jog biokuro radioaktyvumo tema jau aptarta su Aplinkos ir Sveikatos apsaugos ministerijomis.

„Šiuo metu importuojamas biokuras nėra arti nustatytų ribinių radiacinių reikšmių. Nei arti lietuviškų, nei netgi latviškų ribinių verčių“, – tvirtino E. Purlys.

Jo nuomone, griežtesni reikalavimai dėl biokuro iš trečiųjų šalių radiacinės taršos nebūtų veiksmingi ir netgi galėtų neigiamai paveikti vietinius biokuro ruošėjus.