- Žygimantas Šilobritas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Rail Baltica“ projekto kapitalo išlaidos iki 2030 m. sieks apie 15,3 mlrd. eurų, rodo bendrosios Baltijos šalių įmonės „RB Rail“ pristatyta preliminari kaštų ir naudos analizė. Tuo metu panaši analizė 2017 m. parodė 5,8 mlrd. eurų poreikį.
Anot įmonės „RB Rail“ vadovo ir valdybos pirmininko Marko Kivilos tokį drastišką projekto kainos išaugimą nulėmė skirtumai tarp pirminio ir galutinio dizaino, nauji duomenys bei aukštos infliacijos pasekmės. Pasak jo, jeigu visa informacija būtų buvusi žinoma 2017 m., dabartinis projekto kainos išaugimas neatrodytų toks drastiškas.
„Turėtume prisiminti, kad praeiti skaičiavimai buvo daromi 2017 m. Tai vien tik infliacijos poveikis šiuo laikotarpiu prideda 40 proc. Taip pat 2017 m. daug duomenų dar nebuvo žinoma, tad ir tuometinis dizainas buvo supaprastintas ir turėjome tik brėžinius“, – pirmadienį, pristatant preliminarius atnaujintos „Rail Baltica“ kaštų ir naudos analizės rezultatus Rygoje teigė M. Kivila.
„Nuo tada mes perėjome į realaus dizaino kūrimo fazę ir jau esame jos uždaryme. Nuo tada atsirado naujų duomenų, kurie leido iš naujo vertinti projektą pagal galutinį, detalų dizainą“, – tikino jis.
Pasak „RB Rail“ vadovo, prie didesnių numatomų kaštų prisidėjo ir išaugę projekto mąstai. Kaip rodo kaštų ir naudos analizė, projekto kainą 31 proc. padidino mąsto pokyčiai, į kuriuos įeina geresnis regionų susisiekimas.
„Taip pat prisideda faktas, kad nuo 2017 m. iki dabar išaugo projekto mąstai, pavyzdžiui atsirado daugiau stočių, kurios projektui atneš naudos. Ir čia reikia pabrėžti, kad ir mūsų CBA (išlaidų ir naudos analizė – ELTA) parodo, kad regioninės stotys padidins keleivių kiekį ir projekto naudą“, – komentavo jis.
Taip, lėšų klausimas yra svarbus šiam projektui, ypač kai finansavimo iš Europos Sąjungos biudžeto periodas greitai baigsis. Kol kas mes turime 2,7 mlrd. eurų finansavimą šiam projektui.
Visgi net ir išaugus kainoms jis nemano, kad Baltijos šalys šiuo projektu „užsibrėžė per daug“.
„Žvelgiant į informaciją, kurią turėjome 2017 m., tai sakyčiau, kad ėmėmės visų prevencijos priemonių, bet negalėjome numatyti infliacijos. Kai kalbame apie mąsto išaugimus, tokius kaip daugiau stočių regionuose, tai yra tiesiog bandymas sukurti daugiau naudos iš projekto ir ypatingai jo kainos nepaveikė“, – tikino jis.
M. Kivila teigė, kad lėšų projektui bus ieškoma toliau naudojantis Europos Sąjungos (ES) parama, galimai bandant gauti pinigus skirtus karinį mobilumą didinantiems projektams ir pan. Taip pat, anot jo, bus bandoma didinti valstybių skiriamą lėšų dalį, skolinamasi iš šalių bei pasitelkiamas privatus finansavimas.
„Taip, lėšų klausimas yra svarbus šiam projektui, ypač kai finansavimo iš Europos Sąjungos biudžeto periodas greitai baigsis. Kol kas mes turime 2,7 mlrd. eurų finansavimą šiam projektui. Tikimės padidinti dar 2 mlrd. per šiuos metus“, – paminėjo jis.
„Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelių infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant bus nutiestas elektrifikuotas europinio standarto dvikelis geležinkelis, sujungsiantis Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Pernu ir Taliną. Bendras „Rail Balticos“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
R. Pocius: centralizuotas šildymas kitąmet turėtų kainuoti panašiai
Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) paskelbus, kad gruodį centrinis šildymas brangs, reguliuotojo vadovas Renatas Pocius tikina, kad 2025-aisiais šildymo kainos turėtų laikytis panašiame lygyje. ...
-
Pienocentrą Kaune valdanti įmonė dėl paveldosaugos pažeidimų neteks miesto paramos3
Kauno Laisvės alėjoje esančių Pienocentro rūmų savininkas dėl Kultūros paveldo departamento (KPD) nustatytų fasado tvarkybos pažeidimų neteks miesto paramos, tačiau galės jos prašyti vėl, sako savivaldybė. ...
-
I. Ruginienė – už savanorišką kaupimą pensijai, 4 dienų darbo savaitę, ilgesnes atostogas30
Pretendentė į socialinės apsaugos ir darbo ministrės postą Inga Ruginienė teigia iš darbo profsąjungose į politiką atėjusi norėdama griežtesnės politinės valios priimant svarbius darbuotojams bei socialiai pažeidžiamiems žmonėms sprend...
-
Neatgavusi 300 tūkst. eurų skolos, pajūrio statybų įmonė „Statedma“ atleidžia visus darbuotojus
Vos dvejus metus Klaipėdoje veikusi statybų bendrovė „Statedma“ bankrutuoja, netekusi didelio kliento Danijoje, ir Užimtumo tarnybai pranešė apie visų 27 darbuotojų atleidimą. ...
-
Kaune užbaigtos antrojo A. Meškinio tilto statybos30
Automagistralėje ties Kaunu baigtos antrojo A. Meškinio (Kleboniškio) tilto statybos, praneša „Via Lietuva“. ...
-
Verslo atstovai kritikuoja griežtinamą užsieniečių įdarbinimo tvarką7
Verslo atstovai kritikuoja Vidaus reikalų ministerijos (VRM) priimtą sprendimą nuo gruodžio 1 dienos sugriežtinti užsieniečių įdarbinimo tvarką. Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) teigimu, tai neigiamai atsilieps įmonių veiklai ir...
-
Ūkininkų protestus rengusio I. Hofmano patirtį G. Paluckas laiko privalumu2
Paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas „didžiuliu privalumu“ laiko tai, jog kandidatas į žemės ūkio ministrus Ignas Hofmanas organizavo šių metų pradžioje vykusius ūkininkų protestus. ...
-
Nežabota biurokratija žudo ir pačią valstybę52
Biurokratinė sistema stabdo šalies ekonominį vystymą, kuris šiuo laikotarpiu yra Lietuvos išgyvenimo klausimas. Laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva teigia: geopolitinė situacija yra tokia, kad turime būti ši...
-
M. Lingė: konservatoriai nepalaikys Vyriausybės programos ir jos įgyvendintojų21
Konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė sako, jog partija nepalaikys naujos Vyriausybės programos, taip išreikšdama nepritarimą sudarytai valdančiajai koalicijai. ...
-
„Sodra“ pranešė, kada pensijos ir išmokos pasieks gyventojus1
Visas pensijas ir daugumą periodinių išmokų „Sodra“ išmokės dar prieš šventes, o vaiko priežiūros išmokų gavėjai gruodį gaus dvi išmokas, skelbiama pranešime žiniasklaidai. Visos kitos &bdq...