- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sprendimus dėl Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros prekybos zonų sujungimo būtina priimti atlikus kaštų ir naudos analizę – dėl jos būtų sprendžiama praėjus bent metams po 2025-ųjų vasarį planuojamos Baltijos šalių tinklų sinchronizacijos su kontinentine Europa.
Tai nurodoma Baltijos šalių energetikos rinkos reguliuotojų pozicijoje dėl Baltijos prekybos zonų konfigūracijos peržiūros, kurią trečiadienį paskelbė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT).
„Šiuo metu prioritetas teikiamas Baltijos šalių sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, kuri įvyks 2025 metų vasarį. Dėl kaštų-naudos analizės atlikimo ir Baltijos prekybos zonų konfigūracijos pokyčių galėtų būti sprendžiama praėjus bent metams po sinchronizacijos projekto įgyvendinimo, įvertinus rinkų veikimo duomenis bei pasikonsultavus su ES energetikos reguliavimo institucijų bendradarbiavimo agentūra (ACER)“, – teigia Baltijos šalių energetikos rinkos reguliuotojai.
Pasak jų, sinchronizavimas būtų „pradinis (rinkų veikimo – BNS) duomenų rinkimo realiuoju laiku taškas“.
Šiuo metu prioritetas teikiamas Baltijos šalių sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, kuri įvyks 2025 metų vasarį.
Reguliuotojų teigimu, kaštų ir naudos analizė reikalinga „siekiant įvertinti skirtingų alternatyvų poveikį ekonominiam efektyvumui ir rinkos veiksmingumui“, o rinkų duomenų vertinimas turi būti objektyvus, nešališkas bei atliktas laikantis „aukštų mokslinių standartų“.
„Peržiūrint esamą Baltijos prekybos zonų konfigūraciją būtų siekiama padidinti ekonominį efektyvumą ir konkurenciją regioninėje rinkoje bei tinklo saugumą“, – teigia reguliuotojai.
VERT pirmininkas Renatas Pocius kovą teigė, kad bendra Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros rinka galėtų veikti 2027 metais, jei sprendimas dėl to būtų priimtas po 2025-ųjų vasarį numatyto Baltijos šalių sinchronizavimo su Vakarų Europa.
Anot jo, dabar veikiančios trys atskiros prekybos zonos yra pakankamai mažos ir nedomina rinkos dalyvių iš Vakarų, o jas sujungus padidėtų prekybos apimtys, atsirastų daugiau rinkos žaidėjų ir tai teigiamai veiktų kainas.
Energetikos viceministrė Inga Žilienė tuomet sutiko, kad bendros Baltijos šalių elektros rinkos sukūrimas yra reikalingas, tačiau dėl skirtingo elektros gamybos augimo tempo Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje tam būtų reikalingos investicijos į elektros perdavimo infrastruktūrą.
Elektros tiekėjos „Elektrum Lietuva“ vadovas Martynas Giga kovą abejojo, ar bendros Baltijos šalių elektros rinkos sukūrimas padidintų nepriklausomų tiekėjų skaičių bei konkurenciją. Tuo metu „Enefit“ vadovas Vytenis Koryzna teigė, kad bendra Baltijos šalių elektros zona galėtų teigiamai paveikti didmeninę rinką, tuo metu mažmeninėje, pasak jo, tarp šalių matomi „milžiniški skirtumai“.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kėdainių rajone griežtinama afrikinio kiaulių maro kontrolė
Kėdainių rajone šį mėnesį nustačius afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejį griežtinama situacijos stebėsena. ...
-
Siūloma didinti baudas azartinių lošimų, alkoholio ir narkotikų vartojimo „taškams“
Mišrios Seimo narių grupės nariai siūlo numatyti administracinę atsakomybę už „taškų“, kur yra vartojamos narkotinės, psichotropinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos, turėjimą. ...
-
Seimas imasi dirbtinio intelekto reguliavimo, siekia patikslinti startuolio sąvoką
Seimas svarstys patikslinti kriterijus, pagal kuriuos įmonės patenka į startuolių kategoriją ir gali gauti valstybės paramą, taip pat Lietuvoje imsis reguliuoti dirbtinio intelekto (DI) naudojimą. ...
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis1
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas92
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu6
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla2
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...
-
S. Krėpšta: panaikinus „Foxpay“ licenciją, bendrovės klientai neturėtų pajusti nepatogumų
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad nutraukus mokėjimo bendrovės „Foxpay“ licenciją, klientai nepatogumų nepajus. ...