Apribojo didesnį augimą

Praėjusius metus tiek įmonės, tiek gyventojai gyveno neapibrėžtumo nuotaikomis. Tai buvo susiję su geopolitika, su Rusijos ir Ukrainos karu, taip pat su kylančia infliacija ir diskusijomis apie artėjančią recesiją.

„Manau, kad tai šiek tiek pristabdė Lietuvos ekonomikos augimą. Ekonomika buvo ir yra labai stipri, bet žinome, kad neapibrėžtumas paskatino dalį gyventojų apriboti savo išlaidas, o dalį įmonių šiek tiek apriboti savo investicijas“, – detalizuoja ekonomistas.

Dar vienas kritinis žodžių junginys – skolinimosi kaina. Lietuvos skolinimosi kaina nuo šių metų pradžios pakilo kelis kartus. „Sausio mėnesį Lietuva dešimčiai metų galėjo pasiskolinti už 0,6 proc. palūkanų, o dabar Lietuva skolinasi rinkose už maždaug 3,3–3,5 proc. Žinoma, Europos centrinio banko (ECB) sprendimai kelti bazines palūkanas taip pat paveikė ir Lietuvos verslo skolinimosi kainą, nes verslas šiuo metu šalyje skolinasi brangiausiai nuo pat 2015 m. Skolinimosi kainos palietė tiek vartotojus, tiek verslą“, – pabrėžia A. Izgorodinas.

Pasak ekonomisto, 2023 m. EURIBOR (orientacinė Europos tarpbankinės rinkos palūkanų norma) tikrai didės, nes ECB iki kitų metų pavasario, o galbūt ir iki vasaros pabaigos, beveik neabejotinai kels palūkanas.

Karo pabaiga sumažintų ir infliacijos lygį, nes sumažėtų pasaulinės maisto kainos, energetikos išteklių kainos.

Stebėtinas atsparumas

Vienoje pusėje pernai buvo pandemija, karas, brangstantys energijos ištekliai, o kitoje – augančios gyventojų pajamos, besivystanti infrastruktūra, gerėjanti gyvenimo kokybė. A. Izgorodinas pabrėžia, kad, nepaisant visų iššūkių, kurių šiais metais tikrai netrūko, Lietuvos ekonomika parodė stebėtiną atsparumą. Anot ekonomisto, žiūrint į šalies pramonės rodiklius, tik keli sektoriai turi problemų ir mažina gamybą – energetika ir jai labai imlūs verslai, pavyzdžiui, trąšų bendrovės.

Be to, ir patys vartotojai pademonstravo atsparumą neapibrėžtumui. „Vartojimo rodikliai buvo tikrai geresni, negu buvo galima tikėtis, ir jie dar tikrai nustebins gruodį, nes pastaruoju metu labai pagerėjo Lietuvos gyventojų nuotaika, lūkesčiai, žmonės, matyt, pradėjo pozityviau žiūrėti į šalies ekonomikos ir darbo rinkos, savo finansų perspektyvas. Lietuvos ekonomika tiesiog parodė, kad mes, visų pirma, esame atsparūs krizėms, negandoms ir neapibrėžtumui, o antra – Lietuvos ekonomika šiais metais sugebėjo augti nepaisant visų rizikų“, – teigia A. Izgorodinas.

Įvairūs lietuvių vartojimo rodikliai pastaruoju metu kopia aukštyn, nors dalis tuo pat metu piktinasi aukštomis kainomis. A. Izgorodinas sako, kad vartojimas šių metų kontekste neturi didelės reikšmės kainų kilimui, nes euro zonoje ir Lietuvoje daugiau nei pusę visos infliacijos lemia energetikos sektoriaus tendencijos.

„Priežastis, kodėl Lietuvoje infliacija yra viena aukščiausių Europoje, yra susijusi su mūsų energetikos sektoriaus struktūra, kadangi Lietuva tik 30 proc. elektros pasigamina pati, o 70 proc. mes importuojame ir ta importinė kaina lieka aukšta“, – aiškina ekspertas.

„Grįžtant prie vartojimo, jis, techniškai žiūrint, jau dabar yra sustojęs, nes nuo gegužės mažmeninės prekybos apimtis Lietuvoje mažėjo. Kita vertus, šis mažėjimas nedidelis ir mažmeninė prekyba lieka gana stipri, o gruodį mažmeninė prekyba dar labai teigiamai nustebins. Ir sausį matysime vartojimo spurtą“, – įsitikinęs ekonomistas.

Pagyrimai taupantiems

Pasak A. Izgorodino, artimiausioje ateityje viskas priklausys nuo to, kokia bus pasaulio ekonomikos situacija kitų metų pirmąjį ketvirtį ir pirmąjį pusmetį. Ekspertas numato, kad teks susidurti su krize JAV, ji ilgainiui ateis ir į euro zoną, todėl vartojimas Lietuvoje šiek tiek svyruos. „Kitų metų pirmasis ketvirtis ir pirmasis pusmetis tikriausiai bus minusiniai, bet yra visos prielaidos, kad vartojimas kitų metų antrąjį pusmetį šoktų į viršų ir pradėtų vėl augti“, – sako jis.

Tarptautinėje žiniasklaidoje daugėja žinučių, kad kai kuriose Azijos valstybėse, pavyzdžiui, Vietname, masiškai atleidžiami darbuotojai iš Vakarų kapitalo gamyklų, nes Vakarų šalyse sumažėjo perkamoji galia, todėl smunka ir vartojimas. Perkamoji galia šių metų antrąjį pusmetį sumažėjo ir Lietuvoje. „Infliacija piko metu viršijo 20 proc., ir, žinoma, kad atlyginimai iš esmės tiek stipriai nekilo, kadangi įmonių finansus taip pat labai apribojo energijos išteklių kainų augimas“, – teigia A. Izgorodinas.

Pasirengimas: A. Izgorodino vertinimu, neblogu infliacijos augimo amortizatoriumi tapo Lietuvos gyventojų sukauptos santaupos. / J. Kalinsko / BNS nuotr.

„Tačiau Lietuvos banko duomenys rodo, kad šiuo metu gyventojai bankuose laiko 20,7 mlrd. eurų santaupų. Ši suma labai artima rekordinei, vadinasi žmonės atsakingai elgiasi su pinigais. Tikrai galima pagirti mūsų visuomenę, nes ji pasimokė iš pasaulio finansų krizės laikų, neišleidžia visų savo pinigų, laiko dalį santaupų. Manau, kad šitas aspektas labai stipriai amortizavo infliacijos augimą“, – pabrėžia ekonomistas.

Lietuvos ekonomika tiesiog parodė, kad mes, visų pirma, esame atsparūs krizėms, negandoms ir neapibrėžtumui.

Žvilgsnis į JAV

Kalbėdamas apie kitus metus, A. Izgorodinas pirmiausia išskiria neigiamas rizikas, o pirmoji iš jų susieta su situacija JAV nekilnojamojo turto (NT) rinkoje. „Dėl kylančių palūkanų JAV NT kainos traukiasi sparčiausiai nuo 2009 m., NT pirkimų ir pardavimų taip pat labai sparčiai mažėja. Yra rizika, kad JAV centrinis bankas taip sparčiai keldamas palūkanas gali sukelti labai didelę krizę JAV NT rinkoje, o tai reikštų labai didelę visos JAV ekonomikos krizę“, – detalizuoja ekspertas.

JAV federalinio rezervo sistema (FRS), kaip ir prognozuota, bazinę palūkanų normą padidino 0,5 procentinio punkto, iki 4,25–4,5 proc. – aukščiausio nuo 2007 m. lygio.

Pasak A. Izgorodino, šis žingsnis Lietuvoje bus jaučiamas per eksporto komponentą. „Pirmiausia, kylančios bazinės palūkanos ribos JAV darbo rinką ir vartojimą. Toks ir yra tikslas, nes JAV centrinis bankas nori atvėsinti šalies ekonomiką ir infliaciją. Jeigu ekonomikos atvėsinimas įvyks, tai reikštų lėtesnį eksportą Europoje, blogesnius Europos eksporto į JAV rodiklius, automatiškai tai paveiks ir Lietuvą“, – aiškina jis.

Tačiau yra ir teigiamas poveikis: „JAV centrinis bankas, didindamas palūkanas, nori sukelti recesiją JAV, o recesija JAV reikštų mažesnes žaliavų ir metalų kainas finansų rinkose. Iš vienos pusės, Lietuva gali dėl to nukentėti per lėtesnį, kuklesnį eksportą į Vakarų Europą, bet, iš kitos pusės, paraleliai iš to laimėtume per mažesnes žaliavų kainas dėl krizės Amerikoje.“

Kinija ir dujos

Kita neigiama rizika visai euro zonai ir Lietuvai yra Kinijos kovido politika. Nors užsikrėtimų virusu atvejų statistika kelia nerimą, Pekinas pamažu atsikrato įvairių ribojimų, gyvenimas šalyje grįžta į normalias vėžes, tačiau Europai tai reiškia infliaciją. „Kinija pradės konkuruoti su Europa dėl dujų, ji pradės pirkti naftą, metalus, žaliavas, nes ekonomika labai stipriai šoktelės į viršų, o euro zonai tai reikš aukštesnes žaliavų, dujų kainas ir galimą dar vieną infliacijos bangą kitų metų vasarą ir rudenį“, – prognozuoja ekonomistas.

„Gali būti ir taip, kad JAV ir Europos centriniai bankai nespės sureaguoti į krizę ir bent kurį laiką laikys aukštas palūkanas, o tai trumpuoju laikotarpiu gali lemti šiek tiek didesnį ekonomikos kritimą tiek euro zonoje, tiek Lietuvoje. Pažiūrėsime, ar tai materializuosis“, – apie dar vieną galimą neigiamą riziką užsimena A. Izgorodinas.

Neigiamų rizikų arsenale svarbiu aspektu išlieka ir ES dujų kainų lubos, dėl kurių nuomonės bloke išsiskyrė ilgą laiką. Iš pradžių Europos Komisija (EK) siūlė, kad viršutinė dujų kainų riba būtų aktyvuota ateinančio mėnesio dujų kainai Nyderlandų TTF biržoje dvi savaites viršijant 275 eurus už megavatvalandę (MWh), o suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) referencinei kainai dešimt dienų iš eilės viršijant 58 eurus.

Toks pasiūlymas sulaukė bloko energetikos ministrų neigiamų reakcijų bangos. Lietuva buvo prašiusių gerokai pažeminti kartelę pusėje, tačiau fiskaliniais konservatoriais praminti vokiečiai ir olandai ilgą laiką priešinosi ribos nuleidimui žemyn, esą tai galėtų sumažinti ES konkurencingumą.

Galiausiai sutarta, kad nuo vasario 15 d. galiosianti kainų lubų tvarka būtų taikoma tuo atveju, jeigu ateinančio mėnesio dujų kaina TTF prekybos taške tris darbo dienas iš eilės viršytų 180 eurų už MWh ribą ir per tą patį laikotarpį būtų bent 35 eurais didesnė už SGD referencinę kainą pasaulio rinkose.

A. Izgorodinas sako, kad jis pats nepalaiko per didelio dujų kainų mažinimo. Pasak ekonomisto, dujų kainų limitą visada galima sumažinti ir nors šiam žingsniui reikia priimti tam tikrus teisės aktus, tai nesunkiai įgyvendinama.

„Reikia pradėti nuo aukštesnės ribos, nes jei ES sumažins dujų kainų kartelę iki labai žemo lygio, rizikuoja susidurti su dujų tiekimo problemomis. Turėsime mažesnę dujų pasiūlą ir tai reikštų galbūt aukštesnes dujų rinkos kainas. Manau, kad čia reikėtų atsargesnio požiūrio“, – iš esmės konservatyviems ES balsams antrina ekonomistas.

Neverta nerimauti?

A. Izgorodinas skuba pabrėžti, kad, vertinant neigiamas 2023-iųjų rizikas, reikėtų nepamiršti ir teigiamų scenarijų, kuriuos paskatinti gali tos pačios jau minėtos pasaulinės tendencijos. „Manau, kad krizė JAV bus techninė, ji nebus gili, truks visus kitus metus, bet ekonomika vis tiek liks gana stipri, o tai yra gerai ES pramonei ir labai gerai Lietuvos pramonei, kadangi Europos pramonė labai stipriai priklauso nuo JAV vartojimo“, – aiškina ekspertas.

„Kita teigiama rizika susijusi su Kinija ir jau minėtos COVID-19 politikos pasikeitimais. Jeigu Kinija iš tiesų grįš į normalų gyvenimą, tai bus labai pozityvi naujiena ES pramonei, nes Kinijos vartojimo augimas reikštų didesnę gamybą Lietuvai, kadangi mūsų gamintojai gauna daug užsakymų iš Vakarų Europos šalių“, – sako A. Izgorodinas.

Atsižvelgus į tokius potencialius scenarijus, jo vertinimu, didelio pagrindo nerimui dėl Lietuvos ekonomikos kitais metais nėra, nors ir reikėtų nusiteikti, kad 2023-iųjų pradžioje ekonomika šiek tiek smuks. „Tačiau nenustebčiau, jei per visus kitus metus bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas bus teigiamas, o antrasis kitų metų pusmetis turėtų būti labai geras“, – akcentuoja ekonomistas.

Pasibaigus karui

Svarstant apie ateitį, negalima pamiršti šiemet Europą sudrebinusio karo Ukrainoje. Jei kitais metais jis pasibaigtų, A. Izgorodino vertinimu, pirmiausia pajustume sumažėjusį neapibrėžtumą. „Įmonės ir gyventojai pradėtų daugiau investuoti ir vartoti, o tai reikštų spartesnį ekonomikos augimą, geresnę ekonominę situaciją“, – sako jis.

„Karo pabaiga sumažintų ir infliacijos lygį, nes sumažėtų pasaulinės maisto kainos, sumažėtų energetikos išteklių kainos. Tačiau svarbiausia tikėti geriausiu, nes šiuo metu Ukrainos gyventojai turi daug problemų, norisi, kad jų bendra būklė pagerėtų. To reikėtų linkėti“, – teigia ekonomistas.

Pasak jo, Ukrainos ekonomika, kaip ir Lietuvos ekonomika, parodė gerą atsparumą. „Ukrainos visuomenė taip pat parodė gerą atsparumą. Stengiuosi palaikyti santykius su savo kontaktais Ukrainoje ir žmonės ten vis tiek yra nusiteikę optimistiškai ir tiki savo pergale. Aišku, paprastame gyvenime yra sunkumų, ribojimų, bet žmonės mato savo ateitį pozityviai ir su dabartinės negandomis yra nusiteikę susitvarkyti“, – pasakoja A. Izgorodinas.

„Nors Vakarų šalys susivienijo ir teikia finansinę paramą, bet ekonomikos ir visuomenės stiprybę lemia susitelkimas ties vienu tikslu. Dėl to labai tikiu Ukrainos ekonomika pasibaigus karui ir manau, kad verslo klimatas bus visai kitoks, tai bus labai palanki šalis investicijoms iš ES“, – neabejoja ekonomistas.