- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kylant diskusijoms dėl beveik 3 mlrd. eurų siekiančio „Sodros“ rezervo dalies lėšų panaudojimo, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė sako, kad būtina išsiaiškinti, kuri rezervo lėšų dalis negali būti liečiama.
„Tai daugiau susitarimo reikalas, bet man visą laiką buvo nuostabu, kad niekas negali įvardyti, koks tas rezervas turi būti. Koks tas minimumas, kuris turi būti neliečiamas, papildomas prieaugis galbūt gali būti panaudojamas“, – interviu portalui LRT sakė I. Ruginienė.
Ministrė teigė, kad jos darbas bus gerai išanalizuoti duomenis ir „paskaičiuoti tą minimumą, kuris negali būti liečiamas“.
„Nors dabar, atrodo, viskas gerai, reikia mintyse turėti, kad jeigu atsitiktų kokia krizė, turime turėti pakankamą rezervą, kad apsaugotume jautriausias visuomenės grupes, kad galėtume toliau mokėti išmokas. (...) Dabar turime „Sodros“ rezervą, kuris viršija 3 mlrd. eurų, bet turime susėsti su šios srities ekspertais ir pamodeliuoti situacijas, kad jeigu ištiktų krizė, kiek laiko turėtume galėti mokėti buvusio dydžio išmokas – pusę metų, metus? Čia norėčiau remtis ekspertų kompetencija“, – aiškino I. Ruginienė.
Ji taip pat pabrėžė, kad rezervo iššvaistyti neplanuoja.
„Žinau, kad oponentai kritikuos, kad štai atėjo dar viena socdemė ir nori iškuopti visus rezervus – taip tikrai nėra. Bet noriu paieškoti galimybių neišnaudojus „Sodros“ rezervo iki nulio pasižiūrėti, ką galime daugiau padaryti, kad senjorai gyventų geriau. Galbūt reikės didinti apskaitos vieneto vertę, bet kokiu intensyvumu – reikės žiūrėti pagal galimybes“, – teigė I. Ruginienė.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas Linas Kukuraitis gruodžio pradžioje teigė, kad „Sodros“ fondas yra perteklinis ir „laukia savo laiko“, kad padėtų suvaldyti krizes. Kita vertus, jis padeda valstybei daugiau skolintis. Jis pabrėžė, jog L. fondą būtų galima panaudoti užimtumo, darbo rinkos priemonėms, pavyzdžiui, finansuoti žmonių grįžimą ar įtraukimą į darbo rinką juos perkvalifikuojant.
Seimo narys socialdemokratas Algirdas Sysas spalio pabaigoje teigė, kad dalį „Sodros“ rezervo lėšų skirti būtų galima pensijų didinimui – jo teigimu, Lietuvos darbdaviai, skirtingai nei kitų šalių, nedalyvauja pensijų kaupime ir nemoka jokių įmokų.
Tuo pat metu parlamentinio Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė sakė, kad tai būtų klaida ir pabrėžė, jog rezervas kaupiamas siekiant suvaldyti tiek trumpalaikius ekonominius iššūkius, tiek atsižvelgiant į demografinę situaciją, kuomet ateityje mažės dirbančiųjų.
„Sodros“ pajamos, palyginti su patvirtintu 2024 metų biudžetu, 2025 metais turėtų augti 13,6 proc. iki 8,65 mlrd. eurų, o išlaidos – 12,1 proc. iki 7,9 mlrd. eurų. Fondo biudžeto perteklius sieks 0,75 mlrd. eurų.
Prognozuojama, kad 2025 metų vidutinė metinė senatvės pensija augs 12,2 proc. iki 673 eurų (bus 73 eurais didesnė nei 2024 metais), o turint būtiną stažą – 12,7 proc. iki 721 euro (81 euru).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva – viena ES lyderių pagal paslaugų plėtrą tiek per mėnesį, tiek ir per metus
Lietuva pernai spalį buvo viena Europos Sąjungos lyderių pagal paslaugų plėtrą tiek per mėnesį, tiek ir per metus, rodo Eurostato penktadienį paskelbti duomenys. ...
-
LEA apžvalga: kaip po akcizų padidinimo pasikeitė degalų kainos1
Nuo sausio 1 d. padidinus akcizus, benzinas šalyje pabrango 5,2 proc., o dyzelino kaina padidėjo 10,3 proc. Kaip praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA), kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse degalų vidutinės kainos vidutiniš...
-
Savickas dėl sankcijų Rusijai įgyvendinimo: buvusios Vyriausybės sprendimas nėra efektyvus1
Lietuva gali efektyviai kontroliuoti sankcijų Rusijai įgyvendinimą ir užtikrinti, kad dvejopos paskirties prekės nepasiektų agresorės rinkos, sako ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas, jam siūlant sušvelninti buvusios Vyriausybės ...
-
Didžiausia Baltijos šalyse infliacija – Estijoje, mažiausia – Lietuvoje3
Vartojimo prekės ir paslaugos per praėjusius metus Baltijos valstybėse labiausiai pabrango Estijoje, joje užfiksuota ir didžiausia vidutinė metų infliacija. Mažiausi abu rodikliai – Lietuvoje, rodo nacionalinių statistikos tarnybų duomenys. ...
-
Premjeras: nuoširdžiai tikiu, kad verslas nesiekia piktnaudžiauti, bet kontrolė bus
Ukrainos ir Jungtinės Karalystės tyrėjams skelbiant, kad Lietuva ir kitos Vakarų šalys pernai ir užpernai į Rusiją eksportavo technologijas, galimai naudojamas jos artilerijoje kare prieš Ukrainą, Lietuvos premjeras Gintautas Paluckas tik...
-
Planas keisti mokesčius – jau sausio gale
Premjeras Gintautas Paluckas sako, kad Finansų ministerijos ruošiami mokesčių pakeitimai koalicijos partneriams turėtų būti pristatyti sausio pabaigoje. Anot jo, po to jie bus diskutuojami su socialiniais partneriais, o visuomenei bus pavie&scaron...
-
Palygino būsto kainas: kurioje iš ES šalių jos augo labiausiai?
2024 m. trečiąjį ketvirtį, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2023 m. būsto kainos, matuojant pagal būsto kainų indeksą, euro zonoje krito 2,6 proc., o visoje Europos Sąjungoje (ES) išaugo 3,8 proc., praneša Eurostatas. Lietuvoje, palygi...
-
Segalovičienė: 8 mln. eurų jau esame praradę galutinai6
Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė sako, kad Lietuva rizikuoja iki 2026 m. negauti visų jai numatytų lėšų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonėje (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF). Vis tik ji tvirtina, ...
-
Tik pradėjusio dirbti ministro sprendimas – jau ant Seimo komisijos stalo5
Žiniasklaidoje pasklidus informacijai, kad aplinkos ministras Povilas Poderskis pradėjęs darbą atšaukė naujai suformuotą buvusios savo darbovietės valdybą, šį klausimą nusprendė nagrinėti Seimo Antikorupcijos komisija, praneša ...
-
Vyriausybei pateiktos projekto pataisos: verslui teks didesnė atsakomybė?
Ekonomikos ir inovacijų ministerija parengė ir teikia Vyriausybei nutarimo projektą, koreguojantį ankstesnės Vyriausybės įvestą dvejopos paskirties prekių eksporto lėktuvais į trečiąsias šalis ribojimą. ...