- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Išlaikyti vaikus, kai šie jau sulaukę pilnametystės, priimtina ar ne? Kaip yra iš tikrųjų, nustebo net tyrimo iniciatoriai.
„Mane nustebino, kad tokia didelė grupė, 80 proc., finansiškai arba kitaip prisideda prie pilnamečių vaikų“, – kalbėjo „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Finansiškai jau suaugusius vaikus remia kas antras, priklausantis 40-60 metų grupei, kuri įvardyta kaip rūpesčio karta.
„Užsienio tyrimuose neretai įvardijama, kaip sumuštinio karta. Jiems ir patiems yra nemažai iššūkių, kad išliktų darbo rinkoje“, – šnekėjo J. Cvilikienė.
Dažniausiai vaikams skiriama 100 eurų per mėnesį. Mažuma, 3 proc., bet yra ir tokių, kurie pilnamečiams vaikams skiria nuo 700 iki 1000 Eur ar daugiau per mėnesį. Dažniausia parama skiriama maistui, būsto išlaidoms, net pramogoms. Kiek mažiau studijoms ar poilsinėms kelionėms.
Įdomu ir tai, jog dalis atsakė, kad jau užaugusius vaikus, jeigu tik galėtų, paremtų dar daugiau. Čia išskiriamos ir vienišos mamos.
„Nemanau, kad tai tvaru ir skatina vaikus pačius rūpintis įsilieti į darbo rinką“, – pabrėžė J. Cvilikienė.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Vis dėlto, apklausos duomenys rodo, kad dažniausiai remiami studentai ir tai suprantama kaip norma.
Taigi, dalis jau dirba ir vis dar patogiai įsitaisę po tėvų finansiniu sparneliu, tad nenuostabu, kad praėjusią savaitę Lietuvos jaunimas Jungtinių Tautų ataskaitoje tituluotas.
Deja, patys vyriausi sulaukia ir mažiau finansinės paramos. Kad tėvus remia finansiškai, nurodė tik 20 proc. apklaustųjų. Dažniausiai skiriama maistui, medicinos priemonėms, reabilitacijai.
Tyrimas atskleidė ir tai, kad ketvirtadalis rūpesčio kartos remia kartu ir tėvus, ir vaikus. Nors patys vidutiniškai uždirba ne ką daugiau nei jaunimas.
„Nuo 18 iki 29 metų grupė uždirba apie 1250 „į rankas“. Panašų atlygį gauna vyresni gyventojai, kurie darbo rinkoje praleido 20 metų“, – nurodė „Swedbank“ ekonomistė Greta Ilekytė.
„Žmogus, atidirbęs, atidavęs savo jėgas įmonėje, vertinamas mažiau nei jaunas darbuotojas, kurį tas pats ilgalaikis darbuotojas turi apmokyti“, – šnekėjo Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.
Ne kartą siūlėme, kad tą problemą galima spręsti per atlyginimų indeksavimą ir čia būtų Belgijos pavyzdys, kur atlyginimas priklauso nuo stažo.
Anot I. Ruginienės, darbuotojai nuo 50-ies neretai patiria diskriminaciją, o darbdavys ramus – su amžiumi darbuotojo galimybės keisti darbovietes mažėja, dėl to atlyginimo kelti neskuba.
„Ne kartą siūlėme, kad tą problemą galima spręsti per atlyginimų indeksavimą ir čia būtų Belgijos pavyzdys, kur atlyginimas priklauso nuo stažo“, – aiškino I. Ruginienė.
„Amžius nėra kriterijus, kriterijus – kompetencija“, – teigė Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Anot A. Romanovskio, svarbiausia, kiek darbuotojas gali atnešti pridėtinės vertės, kiek imlus naujovėms.
„Tikrai 18-mečių, atėjusių į darbo rinką, atlyginimas neprilygsta pradirbusių 20 metų. Bet matome, kad jaunimo lūkesčiai dabar prasilenkia su jų gebėjimais ir įgūdžiais“, – pasakojo A. Romanovskis.
Iš vyriausiųjų darbuotojų labiausiai pasigendama anglų kalbos bei bazinių skaitmeninių įgūdžių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų1
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis1
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas37
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu6
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla1
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...
-
S. Krėpšta: panaikinus „Foxpay“ licenciją, bendrovės klientai neturėtų pajusti nepatogumų
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad nutraukus mokėjimo bendrovės „Foxpay“ licenciją, klientai nepatogumų nepajus. ...
-
Baltijos šalių ministrai ragina suvienodinti tiesiogines žemės ūkio išmokas1
Lietuvoje vykusiame susitikime Baltijos šalių žemės ūkio ministrai paragino visas Europos Sąjungos valstybes nares suvienodinti tiesiogines išmokas žemės ūkiui. ...
-
Nuo gruodžio baisogališkiai traukiniais į Vilnių keliaus be persėdimų2
Nuo gruodžio vidurio, savaitgaliais, į šalies sostinę nuvykti norintys Baisogalos gyventojai tą galės padaryti keliaujant vienu traukiniu. ...
-
BFK vadovas: vienkartinių pensijų fondų išmokų nereikia apmokestinti
Naujasis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas mano, kad ir toliau nereikėtų apmokestinti vienkartinės išmokos iš antros pakopos pensijų fondų. Tačiau socialdemokratas Algirdas Sysas mano, jog valstybės įmokėta dalis ar ...