- Erika Alonderytė-Kazlauskė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigia, kad planuojamas taršaus kuro akcizų didinimas bei jų lengvatų naikinimas nepaveiks šalies ekonomikos.
„Akcizai yra Lietuvos ekonomikai nekenksmingi mokesčiai, o naudingi nacionaliniu mastu, nes jie skatina vietines investicijas“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras.
Prezidento patarėjas Jaroslavas Neverovičius praėjusią savaitę teigė, kad recesijos metas nėra geras laikas priimti sprendimus didinti kai kuriuos kuro akcizus. Tuo metu S. Gentvilas sako, kad projektas prieš dvejus metus su Prezidentūra buvo derintas.
Akcizai yra Lietuvos ekonomikai nekenksmingi mokesčiai, o naudingi nacionaliniu mastu, nes jie skatina vietines investicijas.
„Su Prezidentūra akcizų projektas buvo diskutuojamas 2021 metais iki detalių, iki išimčių ir Prezidentūra prisidėjusi prie šito projekto ruošimo 2021 metais“, – sakė S. Gentvilas.
„Paramos paketas gyventojams jau įsibėgėjęs, verslams irgi įsibėgėjęs. (...) Valstybė duoda paramą, bet lygiagrečiai turi turėti mokestinę politiką, kuri neskatina naudoti iškastinio kuro“, – pridūrė jis.
Seimas praėjusią savaitę po svarstymo pritarė dar 2021 metais Seimui pateiktoms Akcizų įstatymo pataisoms – jas priėmus, dyzelino akcizas bus palaipsniui suvienodinamas su benzino, taip skatinant rinktis mažiau taršų kurą.
Taip pat pritarta siūlymui prie akcizų tarifų nuo 2025 metų skaičiuoti CO2 dedamąją. Ji būtų taikoma benzinui, žibalui, gazoliams, mazutui, angliavandeniliui (išskyrus gamtines dujas), akmens angliai, koksui, lignitui, šildymui skirtoms durpėms, tačiau nebūtų taikoma šildymui skirtam kurui arba kai kuriais atvejais variklių degalams stacionarioje įrangoje ar naudojamoje statyboje ir kitais atvejais.
Europos Sąjungai Lietuva yra įsipareigojusi iki 2030 metų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančias dujas 21 proc. palyginti su 2005 metų rodikliais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vėluoja skrydis: kaip gauti kompensaciją?
Žiemą, nors aktyvusis kelionių lėktuvais metas jau pasibaigęs, skrydžiai vėluoja, ir gana dažnai. Tam įtakos turi ir sudėtingesnės oro sąlygos arba lėktuvų, įgulų narių trūkumas. Čia ekspertai pataria nenuleisti rankų – domėtis ir ai...
-
Vyriausybė spręs, ar vystyti karinius miestelius viešos ir privačios partnerystės būdu3
Vyriausybė spręs, ar leisti Rūdninkų ir Kairių karinius miestelius vystyti pasitelkiant viešojo ir privataus sektorių partnerystę. ...
-
„Utenos trikotažo“ ginče su vokiečiais dėl „About“ pasiektas taikos susitarimas
SBA valdomos tekstilės gamybos bendrovės „Utenos trikotažo“ antrinė įmonė „Aboutwear“ ginče su Vokietijos bendrove „About You GmbH“ dėl prekės ženklo „About“ pasiekė taikos susitarimą. ...
-
Sabutis: iš e. tollingo kelių fondui kasmet daugiausia galima surinkti 300 mln. eurų2
Paskirtasis susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis sako, kad iš elektroninės kelių rinkliavos informacinės sistemos, vadinamojo e. tollingo, kasmet maksimaliai būtų galima surinkti apie 300 mln. eurų. ...
-
Seimas spręs, ar leisti refinansuoti valstybės remiamas būsto paskolas
Seimas svarstys galimybę leisti refinansuoti valstybės iš dalies remiamas būsto paskolas. Tokiu atveju valstybės subsidijos nereikėtų grąžinti. ...
-
Ekonomistas Marčiulaitis: kailių fermos verslas Lietuvai nėra nei reikšmingas, nei prasmingas3
Ekonomistas Tautvydas Marčiulaitis kritiškai vertina paskirtojo žemės ūkio ministro Igno Hofmano išsakytą lūkestį atidėti kailinių žvėrelių fermų uždraudimo įsigaliojimo datą. ...
-
Vokietijos ekonomikos krizė – iššūkis ar galimybė lietuviams?3
Vokietijos ekonomiką užklupusi liga verčia sunerimti Lietuvos verslininkus. Tai yra viena svarbiausių prekybos partnerių, o tūkstančiai vokiečių įmonių praneša apie bankrotus. ...
-
I. Hofmanas kritikuoja kailinių žvėrelių fermų draudimą: visa tai grįsta emocijomis4
Paskirtasis žemės ūkio ministras Ignas Hofmanas susitikime su Mišria Seimo narių grupe sukritikavo nuo 2027 metų Lietuvoje įsigaliosiantį kailinių žvėrelių fermų draudimą. Pasak jo, sprendimų priėmėjai turėtų atsižvelgti į šio...
-
Sudarytas ypatingas žemėlapis: atskleista, kurios savivaldybės skęsta skolose7
Pirmąsyk Lietuvoje sudarytas gyventojų skolų žemėlapis. Jame spalvomis pažymėtos savivaldybės, kuriose yra daugiausiai ir mažiausiai įsiskolinusių gyventojų. Bendra skolų suma šiuo metu siekia apie 4,5 mlrd. eurų. ...
-
Vaičiūnas: valstybės parama jūros vėjo plėtotojui kasmet siektų apie 200 mln. eurų1
Būsimam antrojo jūros vėjo parko plėtotojui pagal skatinimo schemą valstybė kasmet turėtų sumokėti apie 200 mln. eurų, jei 2030-aisiais pradėjus gaminti elektrą Baltijos jūroje jos rinkos kaina siektų 50 eurų už megavatvalandę (MWh), sako pask...