Pasak jo, Lenkijoje amoniako normatyvas yra 10 kartų didesnis negu Lietuvoje. 

„Lenkijoje leidžiama per parą išmesti tiek, kiek Lietuvoje per vieną valandą. Danija ar Švedija net nenustato amoniako verčių. Lietuvoje yra labai aukštos vertės, todėl mes turime diskusiją“, – ketvirtadienį Seime per Vyriausybės valandą teigė S. Gentvilas, atsakydamas į „darbiečio“ Aido Gedvilo klausimą apie lengvinamas sąlygas dėl kiaulių fermų taršos.

Ministras pabrėžė, kad reglamentavimas būtų keičiamas ne tik kiaulininkystės ūkiams.   

„Mes amoniako normas esame tiek numažinę, kad jos nuotekų valykloms stabdo įsiteisinimą, veiklą, kiaulininkystės ūkiams, sąvartynams“, – teigė S. Gedvilas.     

Mes amoniako normas esame tiek numažinę, kad jos nuotekų valykloms stabdo įsiteisinimą, veiklą, kiaulininkystės ūkiams, sąvartynams.

Ketvirtadienį LRT paskelbto tyrimo autoriai teigia, kad pagal Aplinkos ministerijos projektą gamintojai galės nemažinti taršos, o ją ribojančias priemones taikyti tik tada, kai patiems tai atrodys įmanoma. LRT duomenys rodo, kad tokių pataisų ne vienerius metus siekė didieji kiaulių augintojai. Jų atstovai tvirtina, kad įdiegti apsaugos technologijas ūkiams yra per brangu.

Anot LRT, pagal projektą kiaulių ir paukščių ūkių taršą siūloma matuoti tik pagal vieną kriterijų iš dviejų, taikomų dabar. Teršėjas nebūtų priverstas diegti taršą mažinančių priemonių, o tik turėtų siekti tai daryti – jeigu manytų, kad tai įmanoma.

Pasak LRT, tokių palengvinimų reikalauja Lietuvos kiaulių augintojų asociacija. Daliai jos narių gresia netekti leidimų veikti dėl pernelyg didelės aplinkos taršos amoniaku. Kiaulininkų atstovai sako, kad taršos mažinimas yra itin brangus, gresia ūkių bankrotai.

Ekspertai tvirtina, kad priemonių taršai mažinti yra, o kiaulių augintojams buvo suteikta pakankamai laiko susitvarkyti.

Aplinkos ministerijos projektą turi pasirašyti aplinkos bei sveikatos apsaugos ministrai, tačiau su Sveikatos apsaugos ministerija jis derintas nebuvo, ji jam nepritaria.