- Dominykas Datkūnas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad valstybės kapitalo antros pakopos pensijų fondas sustiprintų pensijų sistemos tvarumą ir keltų visuomenės pasitikėjimą. Pasak jo, nors nesitikima, kad vien šio siūlymo pakaks pensijų sistemos problemas išspręsti, tai galėtų būti žingsnis teisinga kryptimi.
„Turime pasirinkti geriausių priemonių rinkinį, kuris greičiausiai ir efektyviausiai ten nuvestų. Klausimas ar valstybės kapitalo pensijų fondas būtų ta burtų lazdelė, kuri išspręstų viską ir padidintų pensijas, tai akivaizdu, kad ne, bet mes galvojame, kad tai būtų svarbi dėlionės detalė, kuri padėtų judėti tinkama linkme“, – LRT radijui antradienį kalbėjo S. Krėpšta.
Anot LB valdybos nario, valstybės kapitalo antros pakopos pensijų fondas tėra tik priemonė, kurios tikslas – pasivyti Vakarų valstybės pagal pensijų pakeitimo normą. Pasak jo, siekiama pakeitimo norma yra 70–80 proc., o šiandien Lietuvoje ji svyruoja tarp 45–50 proc.
„Matome, kad pakeitimo norma, pensijos, vis dar nėra vakarietiško lygio. Pagal tam tikrus parametrus mes jau pasivijome kitas Vakarų valstybes, pagal bendrąjį vidaus produktą (BVP) tenkantį vienam gyventojui, pagal perkamąją galią, atlyginimai auga pakankamai sparčiai. (...) Pagal pensininkų gerovę, turime taikyti į optimalią ribą, 70–80 proc. pakeitimo normą“, – teigė S. Krėpšta.
Pasiūlymas steigti valstybinį antrosios pakopos pensijų fondą, pasak LB atstovo, kilo stebint Vakarų valstybių praktiką. Jis išskyrė Švediją, kurioje darbdaviai aktyviai prisideda prie pensijų kaupimo, kaip šalį, į kurią vertėtų šiuo požiūriu lygiuotis.
Antrojoje pensijų pakopoje šiuo metu dalyvauja vos 800 tūkst. dirbančiųjų, arba maždaug 55 proc., kas rodo pasitikėjimo sistema trūkumą.
„Matome, kad kitose šalyse, kuriose yra užtikrinta ori senatvė ir pakankamas pensijų lygis, jose aktyviai dalyvauja ar darbdaviai, ar patys kaupiantieji (...) šiose šalyse antroji pensijų pakopa yra pakankamai tvari, stipri, jose sukaupta nemažai pinigų ir yra pakankamas priedas šalia valstybės pirmos pakopos pensijos“, – pasakojo LB valdybos narys.
S. Krėpšta teigė, jog valstybė turi kelti visuomenės pasitikėjimą pensijų sistema. Jo teigimu, antrojoje pensijų pakopoje šiuo metu dalyvauja vos 800 tūkst. dirbančiųjų, arba maždaug 55 proc., kas rodo pasitikėjimo sistema trūkumą.
„Daliai visuomenės valstybės kapitalo pensijų fondas būtų svarbus pasitikėjimo garantas, tai galėtų tapti tam tikru inkaru, kuris galėtų užtikrinti pakankamai mažus pensijų mokesčius“, – aiškino jis.
Antrosiose pakopos pensijų fonduose dabar jau sukaupta 8,2 mlrd. eurų, iš kurių – 2,4 mlrd. arba beveik 30 proc. yra investicinė grąža, t. y. uždirbta suma.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo padidinti išimtinių galimybių pasiimti sukauptus pinigus nesulaukus pensijos. Tai būtų galima padaryti sergant sunkia, progresuojančia liga, ištikus sunkiai negaliai.
Taip pat siūloma sukurti daugiau galimybių laikinai stabdyti kaupimą. Vietoje šiuo metu taikomo 12 mėn. laikotarpio, kurį galima skaidyti, per visą kaupimo laikotarpį žmogus laikinai kaupimą galėtų sustabdyti per 24 mėn. kas 10 metų.
Be to norima nustatyti ilgesnį laikotarpį apsispręsti dėl kaupimo, leidžiant praleidus galimybę iš anksto atsisakyti kaupti, tai padaryti ir vėliau.
Taip pat siekiama sumažinti siūlymų kaupti nenorintiems to daryti. Kaip aiškinama pranešime, šiuo metu visiems jaunesniems nei 40 metų žmonėms kas 3 metus siūloma kaupti. Siūloma, kad apskritai tokie priminimai žmogui būtų pateikiami iš viso tik 2 kartus.
Galiausiai norima numatyti, ar rinktis visą sumą ar periodinę išmoką, sulaukus pensinio amžiaus. Dabar visi, kurie yra sukaupę daugiau nei 5 403 eurus, gali gauti tik periodinę išmoką.
Duomenys rodo, kad Lietuvoje aktyviai kaupia 766 tūkst. žmonių, o šiuo metu už antrosios pensijų pakopos fondų valdomą turtą mokami mokesčiai yra vieni mažiausių tarp EBPO šalių.
Antrosiose pakopos pensijų fonduose dabar jau sukaupta 8,2 mlrd. eurų, iš kurių – 2,4 mlrd. arba beveik 30 proc. yra investicinė grąža, t. y. uždirbta suma.
SADM teigia, kad prie kaupiančiųjų II pakopos pensijų fonduose prisideda ir valstybė. Kas mėnesį prie to, ką moka dirbantysis, daugiau nei 27 eurus prideda valstybė. Anot institucijos, skaičiuojant valstybės prisidėjimą ir investicinę grąžą, kaupiantis žmogus šiuo metu turi vidutiniškai net 3 kartus daugiau nei pervedė nuo atlyginimo.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius2
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...