- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
SEB bankas šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozę sumažino iki 0,1 procento. Sausio pabaigoje bankas prognozavo, kad Lietuvos ekonomika augs 3,5 procento.
Anot banko ekonomisto Tado Povilausko, prognozes pablogino prasidėjęs karas Ukrainoje, sankcijos Rusijai ir Baltarusijai, savanoriškai nutraukiama prekyba su šiomis šalimis ir laikini kai kurių sektorių tiekimo trikdžiai.
„Kol kas gerokai per anksti pasakyti, ar mūsų prielaidos yra pernelyg pesimistinės ar optimistinės, nes karas Ukrainoje toliau vyksta. Tačiau akivaizdu, kad prasidėjus karui Lietuvos ekonomika buvo tvirta ir subalansuota. Per pandemiją dar kartą įrodėme galintys greitai prisitaikyti prie naujos aplinkos ir suvaldyti trumpalaikius finansinius nuostolius. Didelė tikimybė, kad taip atsitiks ir šįkart“, – pranešime teigė T. Povilauskas.
SEB grupė sumažino ir kitų Baltijos šalių BVP augimo prognozę: Latvijos BVP augs 1,8 proc., o Estijos – 0,6 procento. Sausio prognozės atitinkamai siekė 4,6 proc. ir 3,2 procento.
Lietuvos vidutinės metinės infliacijos 2022 metais prognozę SEB bankas padidino nuo 7,2 iki 11 proc. Pasak T. Povilausko, tai susiję ne tik su karo Ukrainoje pasekmėmis energetikos ar žemės ūkio kultūrų rinkai ir kainoms.
„Ir sausio, ir vasario mėnesio infliacija gerokai viršijo mūsų ankstesnes prielaidas. Akivaizdu, kad kovą mėnesio infliacija vėl bus labai didelė, o metinė infliacija piką veikiausiai pasieks vėlyvą pavasarį ir tik tada pradės lėtėti. Žinoma, infliacijos trajektorijai nemažą įtaką darys ne tik karo eiga, bet ir Vyriausybės sprendimai, ypač energetinių produktų rinkoje“, – sakė ekonomistas.
T. Povilaiusko vertinimu, pirmasis šių metų ketvirtis nebuvo silpnas Lietuvos ekonomikai, todėl tai darys teigiamą įtaką visų metų BVP pokyčiui.
„Išlaikome dar sausį darytą prielaidą, kad BVP pirmąjį ketvirtį padidės 0,5 proc., o metinis BVP pokytis bus truputį didesnis negu 3,5 proc. Teigiamą įtaką tam darė neblogi pramonės sektoriaus rezultatai. Panašu, kad ir prekybos sektorius, nepaisant didesnės infliacijos, atsilaikė neblogai“, – sakė T. Povilauskas.
Anot jo, teigiamos įtakos metiniam BVP pokyčiui pirmąjį ketvirtį darė ir tai, kad prieš metus šalyje buvo karantinas ir dalis verslo veikė mažesnėmis apsukomis.
Tuo metu antrąjį ir trečiąjį ketvirčiais Lietuvos BVP turėtų mažėti, nes kris transporto sektoriaus sukuriama pridėtinė vertė – smarkiai mažės geležinkelių ir jūrų transporto paslaugų, eksporto krovinių srautas iš Baltarusijos bei Rusijos ir atgal, Be to, statybų palyginamosiomis kainomis vertė metų pabaigoje bus iki 10 proc. mažesnė negu prieš metus dėl padidėjusių medžiagų kainų ir dalies darbų vėlavimo.
Įtakos turės ir didmeninė prekyba – ji trauksis dėl laukiamo reeksporto į Rusiją ir Baltarusiją nuosmukio.
Be to, bankas antrąjį pusmetį neprognozuoja bendros pridėtinės vertės augimo apdirbamosios gamybos sektoriuje.
Vidutinio darbo užmokesčio augimo prognozę šiemet SEB sumažino nuo 9,1 iki 8,4 proc. Vidutinio nedarbo prognozė pabloginta nuo 6,4 proc. iki 7,1 procento.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kalėdoms lietuviai linkę rinktis praktiškas dovanas, joms išleis iki 250 eurų
Didesnė dalis šalies gyventojų Kalėdoms renkasi praktiškas dovanas, o artėjant šventėms itin šokteli dovanų čekių bei kortelių pardavimai, BNS sako Lietuvos prekybos centrų atstovai. ...
-
Švenčių organizatoriai: Kalėdų senelių rinka Lietuvoje profesionalėja
Kalėdų Senelio paslauga Lietuvoje tampa vis profesionalesnė – žmonės dažniau renkasi ne pagal kainą, o pagal kokybę, sako tokią paslaugą teikiančių įmonių vadovai. ...
-
Populiarėja dirbtinės Kalėdų eglutės, mažiau medelių parduoda miškininkai5
Ruošdamiesi Kalėdoms gyventojai vis dažniau renkasi dirbtines egles, pastebi prekybininkai. Tačiau itin išaugus ir gyvų medelių pasiūlai, mažiau kirstinių eglių parduoda Valstybinių miškų urėdija. ...
-
Dalis restoranų per Kūčias bus pilni, vis dažniau vakarienė užsakoma į namus3
Kalėdų išvakarėse, katalikams Lietuvoje švenčiant Kūčias, vakare dirbs ne visi restoranai, tačiau kiti laukia svečių ir tikisi visiško užimtumo. ...
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą9
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP6
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
ESO nesutinka su VERT išvadomis2
Neplaninį „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) patikrinimą atlikusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė, kad tinklų operatorius netinkamai informavo dalį gamintojų (vystytojų), kodėl jiems nesuteikti pajėgumai pri...
-
Prezidentas pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą7
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą, pranešė Prezidentūra. ...
-
RRT: „Telia“ ne visada leidžia konkurentams naudotis ryšio tinklu
Didžiąją dalį interneto ryšio rinkos užimanti telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ ne visada sąžiningai leisdavo kitiems operatoriams pasinaudoti jos elektroninių ryšių tinklu, pareiškė Ryšių reguliavim...