Šiuos Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo bei jį lydintį įstatymą pateikė prezidentūra. Skubos tvarka priėmimo stadijoje antradienį už įstatymą balsavo 88, prieš buvo 3 ir susilaikė 8 parlamentarai.

Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) biudžeto dalis, kuri tenka vietinės reikšmės rajoniniams keliams, per dvejus metus bus padidinta nuo 33 iki 43 proc.

Anot prezidentūros, didėjant šalies biudžeto sumai, skiriamai valstybinės reikšmės strateginiams kelių objektams, neauga lėšos vietinės reikšmės keliams tvarkyti, o dėl infliacijos de facto net mažėja.

Todėl savivaldybės bus skatinamos perimti daugiau vietinių kelių iš jų valdytojos „Via Lietuva“. Tam nuo 2027 m. bus skiriama papildoma 5 proc. KPPP lėšų suma atrinktiems valstybinės reikšmės rajoninių kelių objektams.

Miestų ir miestelių teritorijose esančius valstybinės reikšmės rajoninių kelių ruožus savivaldybės iš „Via Lietuva“ pradės perimti nuo 2026 m.

Pasikeitus kelių statusui, jas tvarkyti bus paprasčiau, nes savivaldybėms, kurios savo lėšomis nori remontuotis šalia rajoninių kelių esančius šaligatvius, autobusų stoteles ir kitą infrastruktūrą, nebereikės derinti projektų su „Via Lietuva“.

Lėšos savivaldybėms būus paskirstomos pagal nuolatinių gyventojų skaičių ir Nekilnojamojo turto registre iki einamųjų biudžetinių metų sausio 1 d. įregistruotų motorizuoto eismo kelių ilgį.

Dabar „Via Lietuva“ valdo 21,2 tūkst. kilometrų valstybinės reikšmės kelių tinklą, kuriam priklauso ir mažo eismo intensyvumo rajoniniai keliai, nesulaukiantys reikiamo dėmesio, bendrovei prioritetizuojant magistralinius ir krašto kelius.

Savivaldybėms svarbu spėti laiku užregistruoti jų valdomus kelius, todėl regionams tenkančios KPPP lėšų dalies skaičiavimas pagal registruotų kelių ilgį atidedamas nuo 2025 iki 2027 metų.

Lėšos savivaldybėms būus paskirstomos pagal nuolatinių gyventojų skaičių ir Nekilnojamojo turto registre iki einamųjų biudžetinių metų sausio 1 d. įregistruotų motorizuoto eismo kelių ilgį.

Tarp pokyčių – ir reikalavimo, kad ne mažiau kaip 50 proc. lėšų būtų skiriama kapitaliniam remontui, atsisakymas.

Prezidentūros manymu, daugelyje savivaldybių pakanka atlikti paprastąjį remontą, neeikvojant didelių sumų kapitaliniam remontui ir taip sutaupant kelis kartus daugiau lėšų. Todėl keičiant įstatymą iš jo išbrauktas žodis „kapitališkai“ ir dėl remonto lygio dabar galės apsispręsti pačios savivaldybės.

Tuo metu iš vinječių, didžiagabaričių ir sunkiasvorių krovinių gabenimo keliais bei mokesčių už eismo ribojimą gautos lėšos bus pripažįstamos „Via Lietuva“ pajamomis. Jiems bus taikoma kasmetinė indeksacija, priklausanti nuo metinės infliacijos lygio.

Anot susisiekimo ministro Eugenijaus Sabučio, priėmus pakeitimus, savivaldybės galės pačios spręsti, kokiai infrastruktūrai reikia pokyčių, atsižvelgti į vietos gyventojų poreikius.

Pernai gruodį parlamento priimtame 2025 metų valstybės biudžete Lietuvos keliams iš viso skiriama 804 mln. eurų, iš kurių KPPP – 583,2 mln. eurų. Dar 59,1 mln. eurų kariniam mobilumui skiriama iš Gynybos fondo, europinės paramos – 161,2 mln. eurų.

Pagal naujosios Vyriausybės korekcijas į biudžetą buvo įtrauktas ir papildomas 20 mln. eurų finansavimas žvyrkelių programai.