- Jadvyga Bieliavska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimas svarstys siūlymą nuo 2 iki 2,5 vidutinių darbo užmokesčių padidinti maksimalaus kompensuojamojo darbo užmokesčio „lubas“ vaiko priežiūros išmokoms apskaičiuoti.
Antradienį už tokią Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narės Rimos Baškienės pateiktą iniciatyvą po pateikimo balsavo 44 Seimo nariai, prieš buvo 1, susilaikė 21 parlamentaras. Projektą svarstys Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, vertins Vyriausybė, o plenarinėje salėje jis vėl atsiras lapkričio 7 d.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas parengusi parlamentarė R. Baškienė sako, kad jos sudarytų geresnes sąlygas šeimoms, neturinčioms galimybės derinti darbo ir vaiko auginimo, gauti didesnę vaiko priežiūros išmoką. Jos teigimu, vadinamosios „išmokų lubos“ įneša nepasitenkinimą sąžiningai ir daug dirbusiems asmenims.
„Tie, kurie uždirba didesnius atlyginimus, sumoka didesnes įmokas, todėl galėtų gauti ir didesnes išmokas vaiko priežiūrai“, – pateikdama projektą sakė R. Baškienė.
Pasak jos, finansines galimybes „Sodra“ turi, todėl reikia politinės valios padėti šeimoms.
R. Baškienės duomenimis, padidinus maksimalų kompensuojamą darbo užmokestį vaiko priežiūros išmokoms apskaičiuoti nuo 2 iki 2,5 vidutinių darbo užmokesčio, 2025 metams reikėtų apie 8 mln. eurų.
Jei Seimas pritartų, taip pat didėtų ir ligos, profesinės reabilitacijos ir tėvystės išmokos.
Šiuo metu maksimalus kompensuojamasis uždarbis ligos, profesinės reabilitacijos, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokoms apskaičiuoti negali viršyti 2 šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių už praeitą ketvirtį iki nedarbingumo atsiradimo, profesinės reabilitacijos pradžios ar teisės gauti tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką atsiradimo dienos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
L. Savickas dėl deportuojamų vietnamiečių: reikės išsiaiškinti, kaip dirba Migracijos departamentas
Kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus Lukas Savickas sako, kad svarbu turėti lanksčią migracijos politiką, kuri siektų išlaikyti verslą kuriančius užsieniečius Lietuvoje, o ne taikytų griežčiausias sankcijas remdamasi formalumais....
-
Prezidentas iš I. Ruginienės tikisi sprendimų dėl antros pensijų pakopos1
Prezidentas iš būsimos socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės pirmiausia tikisi sprendimų dėl galimybės anksčau laiko pasitraukti iš antros pakopos pensijų sistemos, sako šalies vadovo patarėja. ...
-
VERT patvirtino kainas: kai kuriems vartotojams nuo sausio už dujas ir elektrą teks mokėti brangiau
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį patvirtino maždaug 4 proc. didesnius bendrovės „Ignitis“ visuomeninius elektros tarifus 2025 metų pirmajam pusmečiui. ...
-
R. Dargis: užsieniečių smulkiajam verslui reikėtų naikinti prievolę dėl lietuvių įdarbinimo
Užsieniečių Lietuvoje vystomam smulkiam verslui reikėtų naikinti reikalavimą įdarbinti bent du lietuvius ar kitų Europos Sąjungos (ES) šalių gyventojus, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Robertas Dargis. ...
-
A. Romanovskis: žala už nukritusiame lėktuve gabentas siuntas gali būti pilnai neatlyginta
Vilniuje pirmadienio rytą nukritus bendrovės DHL krovininiam orlaiviui, kai kurių jame gabentų siuntų savininkams žala nebūtinai bus pilnai atlyginta, sako Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis. ...
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius2
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...