Už teisininkų išvadą balsavo 3 komiteto nariai iš opozicijos, prieš – šeši valdantieji.

Konservatorė Gintarė Skaistė apgailestavo, kad Seimo valdyba nesutiko užsakyti ekspertų išvados dėl siūlymo bankams taikyti 20 proc. pelno mokestį.

„Manau, kad ekspertai būtų irgi konstatavę, kad (pataisa – BNS) prieštarauja Konstitucijai“, – pareiškė ji. 

„Komiteto posėdyje pats centrinio banko vadovas sakė, kad reikia ne aktyvus apmokestinti, o į pelną žiūrėti. Mes ir pažiūrėjome“, – replikavo „valstietis“ Juozas Varžgalys.

Opozicija siūlė komitetui leisti savo poziciją, ar pataisos atitinka Konstituciją, pasakyti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui, tačiau BFK tam nepritarė. 

Seimo Teisės departamentas nurodė, kad pataisa gali neatitikti Konstitucijoje įtvirtinto lygiateisiškumo principo.

20 proc. mokestis siūlomas taikyti bankų, kredito unijų pelnui, tačiau kitos paskolas teikiančios įstaigos – pavyzdžiui, greitųjų kreditų bendrovės šio apmokestinimo išvengtų, nes neturi banko licencijos, pažymi parlamento teisininkai.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė Pelno mokesčio įstatymo pataisai, numatančiai apmokestinti bankų pelno dalį, viršijančią 2 mln. eurų. Šiam pelnui būtų taikomas 20 proc. tarifas – penkiais procentiniais punktais didesnis nei yra dabar.

Toks siūlymas atsirado vietoje iniciatyvos apmokestinti bankų turtą, kaip siūlė valdančiajai koalicijai priklausanti Lietuvos lenkų rinkimų akcija.

Anot Seimo teisininkų, svarstomose pataisose „nėra nustatyti jokie objektyvūs kriterijai, dėl kurių pasirinkti apmokestinimui projektu siūlomi mokesčio mokėtojai“.

Parlamento teisininkai mano, kad atsižvelgiant į pataisų galimą poveikį šalies finansų sektoriui, dėl svarstomų pataisų turėtų būti gauta Lietuvos banko nuomonė.

Taip pat atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisės aktus, siūloma kreiptis konsultacijos į Europos centrinį banką.

Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad pelno mokestį padidinus iki 20 proc., į biudžetą papildomai būtų surinkta apie 20 mln. eurų pajamų.

Pernai Lietuvos bankai uždirbo 334,5 mln. eurų nekonsoliduoto grynojo pelno.

V. Šapoka: didesnis bankų pelno mokestis – dėl jų išskirtinumo

Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad bankų sektorius yra išskirtinis, nes jis vienintelis gali į sąnaudas įtraukti dalį atidėjimų blogoms paskoloms ir taip susimažinti apmokestinamąjį pelną. Jis taip pat mano, kad išsklaidyti abejones, ar didesnis jų pelno mokestis neprieštarauja Konstitucijai, galėtų tik Konstitucinis Teismas.

„Tas sektorius yra išskirtinis, kai kalba eina apie specialiuosius atidėjinius blogoms paskoloms. Tik šitas sektorius dalį jų gali įtraukti į sąnaudas. Dėl to yra galimybė svarstyti apie papildomą apmokestinimą“, – penktadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė V. Šapoka.

Jis nesiėmė vertinti Seimo teisininkų abejonių, jog didesnis bankų pelno apmokestinimas gali prieštarauti Konstitucijai, nes jis nebūtų taikomas kitoms paskolas teikiančioms, tačiau banko licencijos neturinčioms įmonėms – pavyzdžiui, greitųjų kreditų bendrovėms.

„Manau, kad dėl tokio siūlymo atitikties Konstitucijai galės pasisakyti Konstitucinis Teismas, jei to prireiks. (...) Iš teisinės pusės, manau, kad tik jis galėtų padėti tašką“, – teigė V. Šapoka.

„Tokio pobūdžio apmokestinimo yra ir kitose šalyse, pavyzdys būtų Norvegija, Islandija“, – pridūrė jis.

V. Šapoka anksčiau sakė, kad bankų pelno mokestį padidinus iki 20 proc., į biudžetą papildomai būtų surinkta apie 20 mln. eurų pajamų.