- Lukas Juozapaitis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimui pradėjus svarstyti vadinamąjį Gynybos fondo paketą, parlamento Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė siūlymui, kad 25 mln. eurų iš savivaldybėms tenkančios gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies kasmet būrų skirta civilinei saugai.
Komitetas bendru sutarimu pritarė, jog tokia GPM dalis iki 2030 metų galėtų būti skirta tik Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programai.
„Komiteto siūlomais pakeitimais bus užtikrinta, kad iš savivaldybių biudžetų nebus paimta daugiau GPM nei reikalinga Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programos įgyvendinimui, tai yra, 150 mln. eurų (per šešerius metus – BNS)“, – komiteto posėdyje pirmadienį sakė jo pirmininkas liberalas Ričardas Juška.
Vidaus reikalų ministerijos (VRM) parengtoje Civilinės saugos stiprinimo ir plėtros programoje numatytos pagrindinės civilinės saugos plėtros kryptys bei konkrečios priemonės iki 2030 metų, jų finansavimo poreikiai.
Pasak vidaus reikalų viceministro Vitalijaus Dmitrijevo, programoje yra septyni prioritetai: priedangų infrastruktūros, perspėjimo sistemų plėtra, krizių valdymo ir civilinės saugos bei sveikatos sistemos atsparumo didinimas, pagalbos komandų formavimas, mokymo pajėgumų stiprinimas, pasirengimas Astravo atominės elektrinės galimai avarijai.
Programa siekiama išplėtoti priedangų tinklą, kad miestuose galėtų pasislėpti 60 proc., o rajonų – 40 proc. gyventojų.
Taip pat ketinama už 5,5 mln. eurų įrengti centralizuotą sirenų sistemą bei įsigyti 275 naujas sirenas, sukurti ir į bendrą gyventojų perspėjimo sistemą integruoti mobiliąją programėlę.
Be to, VRM siekia parengti nacionalinį gyventojų evakavimo planą.
VRM skaičiavimu, visai programai reikės apie 243 mln. eurų.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė praėjusią savaitę kalbėjo, jog nukreipus dalį lėšų iš GPM civilinei saugai, savivaldybių pajamoms tai esminės įtakos nedarytų, kadangi dėl ekonomikos augimo iš mokesčio savivalda turėtų gauti daugiau įplaukų.
Vis tik ji žadėjo įvertinti galimybę lėšų, skirtų priedangoms, sumos nesieti su savivaldybėje surinkto GPM dydžiu.
Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas finansų ir ekonomikos klausimais Giedrius Lingis praėjusią savaitę sakė, kad savivalda „būtų linkusi nusileisti ir atiduoti tuos 25 mln. eurų kasmet“, su sąlyga, kad lėšos būtų skirtos civilinės saugos funkcijoms savivaldybėse įgyvendinti.
Pasak jo, konkretus procentas, kiek kuri savivaldybė skirtų jai liekančių GPM lėšų civilinei saugai, kasmet šešerius metus turėtų būti numatytas tvirtinant valstybės ir savivaldybių biudžetus.
Seimas praėjusią savaitę pradėjo svarstyti vadinamąjį gynybos mokesčių paketą, į kurį įtrauktos ir Savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymo pataisos.
Iš padidintų mokesčių ir kitų šaltinių surinktas lėšas ketinama skirti nacionalinės divizijos formavimui stiprinant oro gynybos sistemas, vokiečių brigados priėmimui ir infrastruktūrai, kontrmobilumo priemonėms, aktyvaus rezervo aprūpinimui.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva neįgyvendina elektronikos atliekų tvarkymo tikslų: tai lemia ne tik sąmoningumo trūkumas?
Lietuvoje elektros ir elektronikos įrangos atliekų surenkama per mažai, sako elektronikos atliekų tvarkymo ekspertai ir pažymi, kad tokią situaciją iš esmės lemia dvi priežastys – gyventojų sąmoningumo trūkumas ir nelegali tokių atlie...
-
Verslo bendruomenė steigia komisiją prieš biurokratizmą1
Šalies verslui kalbant apie biurokratines kliūtis įvairiems projektams Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) iniciatyva steigiama visuomeninė Efektyvios valstybės komisija. Jos iniciatoriai, be to, kviečia naują Vyriausybę steigti Dvišalę ...
-
Maisto produktų importui augant, pirkėjas renkasi lietuvišką kokybę
Periodiškai atliekamos apklausos rodo, kad šalies pirkėjai pirmenybę teikia lietuviškiems populiariausiems maisto produktams ir vertina jų kokybę. Tačiau statistiniai duomenys byloja, kad daugelio panašių gaminių vis daugiau ...
-
Kandidantas į susisiekimo ministrus E. Sabutis: vienas svarbiausių darbų – kelių fondas2
Naujiems valdantiesiems žadant įkurti naują kelių fondą ir taip didinti investicijas į kelius, kandidatas į susisiekimo ministrus Eugenijus Sabutis sako, kad tai bus vienas svarbiausių jo darbų. ...
-
VERT: gruodį didėja ir vidutinė šilumos kaina
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį sieks 7,72 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 7,2 proc. daugiau nei lapkritį, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
L. Savickas dėl deportuojamų vietnamiečių: reikės išsiaiškinti, kaip dirba Migracijos departamentas3
Kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus Lukas Savickas sako, kad svarbu turėti lanksčią migracijos politiką, kuri siektų išlaikyti verslą kuriančius užsieniečius Lietuvoje, o ne taikytų griežčiausias sankcijas remdamasi formalumais....
-
Prezidentas iš I. Ruginienės tikisi sprendimų dėl antros pensijų pakopos1
Prezidentas iš būsimos socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės pirmiausia tikisi sprendimų dėl galimybės anksčau laiko pasitraukti iš antros pakopos pensijų sistemos, sako šalies vadovo patarėja. ...
-
VERT patvirtino kainas: kai kuriems vartotojams nuo sausio už dujas ir elektrą teks mokėti brangiau
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį patvirtino maždaug 4 proc. didesnius bendrovės „Ignitis“ visuomeninius elektros tarifus 2025 metų pirmajam pusmečiui. ...
-
R. Dargis: užsieniečių smulkiajam verslui reikėtų naikinti prievolę dėl lietuvių įdarbinimo
Užsieniečių Lietuvoje vystomam smulkiam verslui reikėtų naikinti reikalavimą įdarbinti bent du lietuvius ar kitų Europos Sąjungos (ES) šalių gyventojus, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Robertas Dargis. ...
-
VMI kliento profilis – tarsi vizitinė kortelė1
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) prieš porą metų pristatė kliento profilį. Tai patogiai, vienoje vietoje pateikiami VMI vertinami duomenys apie įmonę, skirti susipažinti, kaip mokesčių mokėtoją mato ir kokių rizikų jo veikloje įžve...