- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybės valdoma energetikos grupė „Lietuvos energija“ sako, kad Seimo sprendimas leisti Vyriausybei keisti sprendimus dėl Vilniuje ir Kaune jau pradėtų statyti šimtamilijoninės vertės kogeneracinių jėgainių neturės įtakos šiems projektams.
„Dabartinis Seimo sprendimas nedaro įtakos mūsų įgyvendinamiems projektams“, – teigiama BNS atsiųstame „Lietuvos energijos“ komentare.
Seimas ketvirtadienį leido Vyriausybei pakeisti sprendimus dėl Vilniuje ir Kaune jau statomų atliekų deginimo elektrinių. Be kita ko, Seimas uždraudė tokias jėgaines statyti arčiau kaip 20 kilometrų nuo gyvenamosios teritorijos.
Konservatorius Mykolas Majauskas ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seime premjero Sauliaus Skvernelio klausė, kokie bus tolesni Vyriausybės sudarytos darbo grupės, vertinančios šiuos projektus, veiksmai.
„Darbo grupė projektą yra pateikusi, bet nieko tai bendra neturi su priimtu įstatymu, vertinami kiti dalykai, pirmiausiai ekonominio pagrindimo. Nesiečiau to su įstatymu“, – ketvirtadienį Seime kalbėjo premjeras.
Seimo priimtas pataisas dar turi patvirtinti prezidentė. Opozicinių frakcijų nariai ketvirtadienį pasirašė kreipimąsi į prezidentę, prašydami jos vetuoti priimtas pataisas.
Jei pataisos įsigaliotų, iškiltų grėsmė jau statomoms šimtamilijoninės vertės Vilniaus ir Kauno kogeneracinėms jėgainėms – Vilniuje atliekomis ir biokuru kūrenamą elektrinę stato energetikos grupė „Lietuvos energija“, o Kaune – kartu su Suomijos energetikos koncerno „Fortum“ įmone „Fortum Heat Lietuva“. Pastaroji jau degina atliekas Klaipėdoje.
Planuojama, kad 345 mln. eurų vertės Vilniaus jėgainė pradės veikti 2019-ųjų pabaigoje, o 150 mln. eurų vertės Kauno jėgainė – 2020 metais.
Opozicija prašo vetuoti
Seimui leidus Vyriausybei pakeisti sprendimus dėl Vilniuje ir Kaune jau pradėtų statyti atliekų deginimo elektrinių, opozicija prašo šalies vadovės pataisas vetuoti.
Konservatorius Mykolas Majauskas BNS teigė, kad sprendimas valstybei galėtų padaryti kelis šimtus milijonų eurų nuostolių, taip pat jis pakenktų Vilniaus ir Kauno gyventojams.
„Šie projektai buvo skirti sumažinti Vilniaus ir Kauno gyventojams šildymo kainas, o sustabdžius ar pakeitus šiuos projektus, tokia galimybė bus prarasta“, – teigė M. Majauskas.
Pasak jo, pataisos pažeidžia ir dvi konstitucines nuostatas.
„Tai pamina pamatinius teisėkūros principus, kad priimti teisės aktai negaliotų atbuline tvarka, tai čia labai aiškus prieštaravimas Konstitucijai. Antras prieštaravimas yra (...) – Konstitucinis Teismas ne kartą yra pasakęs, kad esminiai sprendimai, kurie reguliuoja ūkinių subjektų veiklą, turi būti priimami įstatymu, o ne Vyriausybės nutarimu. Čia įstatymu priimtas sprendimas deleguoti tokius sprendimus Vyriausybei“, – tvirtino M. Majauskas.
Anot jo, prezidentei pataisų nevetavus, dėl jų bus kreipiamasi į Konstitucinį Teismą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kalėdinio miestelio kainos: kiek kainuoja spurgytes pasiruošę nukonkuruoti žagarėliai?1
Vilniuje jau sužibo pagrindinė miesto eglė, o duris atvėrė šalia įsikūręs kalėdinis miestelis. Net ir darbo dieną čia gausu žmonių, kuriuos traukia ne tik žaliaskarė, bet ir skanumynai – džiovintų vaisių juostelės, meduoliai, ...
-
Seimas priėmė svarstyti G. Nausėdos pataisas dėl rajonų kelių finansavimo
Seimas antradienį priėmė svarstyti prezidento Gitano Nausėdos inicijuotas pataisas, kuriomis siūloma Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšas savivaldybėms paskirstyti pagal nuolatinių gyventojų skaičių ir kelių jose ilgį.&nbs...
-
Kandidatas į žemės ūkio ministrus: ateinu ne nuo „Nemuno aušros“, o nuo Lietuvos žemdirbių4
Kandidatas į žemės ūkio ministrus Ignas Hofmanas sako, kad nesitapatina su jo kandidatūra iškėlusia partija „Nemuno aušra“ ar jos lyderiu Remigijumi Žemaitaičiu, o save pirmiausia mato kaip žemės ūkio bendruomenės atstov...
-
VRM paskirstys savivaldybėms 4,5 mln. eurų gyventojų evakuacijai1
Ragindama šalies savivaldybes būti pasirengusias gyventojų evakuacijai, laikinai juos apgyvendinant kolektyvinės apsaugos statiniuose, iš Valstybės gynybos fondo joms bus išdalinta 4,5 mln. eurų. ...
-
Iš aplinkosaugininkų ketinama atimti prievolę tikrinti lengvųjų automobilių taršą4
Nauja valdančioji dauguma planuoja panaikinti šiemet įsigaliojusią prievolę aplinkosaugininkams tikrinti lengvųjų automobilių taršą. ...
-
Lietuvos bankas išleido simbolines kubo formos monetas DI svarbai paminėti
Lietuvos bankas antradienį pradėjo išankstinį dviejų naujų kolekcinių eurų monetų, skirtų dirbtiniam intelektui (DI) pardavimą. Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad monetų išleidimas simboliškai ...
-
Seimas svarstys, ar didinti nuobaudas už žvejybos pažeidimus
Seimas spręs, ar griežtinti sankcijas už verslinės žvejybos taisyklų pažeidimus, sukėlusius žalą aplinkai. ...
-
Registrų centras: lapkritį sudaryta 11 tūkst. NT sandorių
Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinka lapkritį buvo itin aktyvi, o sudarytų sandorius skaičius pagerino pernykštį rezultatą, skelbia Registrų centras. ...
-
Seimas svarstys įpareigoti valstybines įstaigas viešinti visų darbuotojų atlyginimą
Seimas svarstys, ar įstatymu įtvirtinti reikalavimą valstybės ir savivaldybės įstaigoms savo internetiniuose puslapiuose viešinti visų darbuotojų atlyginimus. ...
-
Parduotuvėse – rekordiniai srautai: kiek gyventojai išleido per „Juodajį penktadienį“?
Per didžiąją nuolaidų savaitę vien vieno banko klientai internetinėse parduotuvėse apsipirko už 71 mln. eurų. Skaičiuojama, kad per penkmetį „Juodojo penktadienio“ apyvarta išaugo jau 3,5 karto. ...