- Lina Mrazauskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prieš porą metų Dainius ir Daiva Zgrabskiai nusprendė antram gyvenimui prikelti veltinius batus, tiesa, pritaikytus šiuolaikiniams miestiečiams. Verslininkai tikina, kad senos kilmės batai lietuvius jau sužavėjo savo autentika, o užsieniečius – natūralumu.
Atsigręžė į šilumą
Imtis veltinių batų verslo šeimą paskatino nenuspėjamos lietuviškos žiemos, kai temperatūra smarkiai svyruoja, o pasirūpinti savo ir vaikų šiluma – būtina, kaip pasakojo bendrovės „Diversus LT“ rinkodaros vadovė Daiva Zgrabskė. Tiesa, gaminti ir prekiauti savo sukurtais lietuviškais veltiniais verslininkai ėmėsi ne iš karto – tik įsitikinę, kad gali pasiūlyti šį tą unikalaus.
Dar prieš ketverius metus verslininkai pradėjo prekiauti autentiškais slaviškais veltiniais, importuotais iš užsienio. Nors šie buvo pagaminti tradiciniu būdu ir puikiai šildė žiemą, jie turėjo daugybę trūkumų. Tad po dvejų prekybos metų verslininkai nusprendė veltinius batus gaminti patys – taip gimė prekės ženklas „My Feltboots“.
„Slaviški veltiniai yra sunkesni ir visiškai nelankstūs, o jų dizainas – retro. Tačiau jie pasižymi unikalia ypatybe – šiluma, į kurią mes ir atsigręžėme. Prie mūsų logotipo esantis užrašas “Valenki de Luxe„ laviruoja tarp slaviško, angliško ir lietuviško suvokimo bei viską pasako: mūsų sukurti veltiniai remiasi senosiomis tradicijomis, tačiau yra aukštesnės kokybės“, – sakė D.Zgrabskė neslėpdama, kad daugelis pamatę logotipą pirmiausia šypteli.
Pasiūlė visai šeimai
Dar importuodami veltinius batus verslininkai buvo vieninteliai Lietuvoje, o galbūt ir Baltijos šalyse, pasiūlę tokį platų asortimentą, kaip pasakojo bendrovės vadovas D.Zgrabskis. Anot jo, ir dabar įmonė yra bene vienintelė, derinanti unikalias medžiagas ir subtilų veltinių stilių.
„Mes nesivaikome masinės gamybos ir nesiekiame būti pigiausi – turime tam tikrą kainos ir produkcijos pateikimo kartelę“, – sakė pašnekovas.
Veltinių batų dizainu nuo pat pradžių iki šiol užsiima D.Zgrabskė, kuri iškart užsibrėžė tikslą batų kolekcijas pritaikyti visai šeimai bei pasiūlyti vientisą, subtilų ir miestietišką stilių.
„Kadangi tai yra šeimos verslas, savo veltinius batus išbando visa mūsų šeima. Mums smagu, kai eidami į miestą kartu su vaikais galime pasipuošti vienodo stiliaus avalyne. Pamatėme, kad žmonės į tai reaguoja: kartais žmonės nulydi mus žvilgsniu – jiems įdomu. Kai kurie net paklausia, kur patys galėtų įsigyti tokių batų“, – pasakojo pašnekovė.
Batų dizainą neseniai įvertino ir tarptautinė komisija – ji skyrė apdovanojimą dizaino konkurse. Kolekcija buvo pristatyta šių metų pasaulio dizaino sostinėje Helsinkyje ir sulaukė pirmojo užsieniečių susidomėjimo.
Pradėjo plėtrą
„Istoriniai veltiniai buvo grubūs, o mūsų batai – kitokie. Mes nenorime sukelti veltinių batų revoliucijos, tačiau norime kardinaliai pakeisti žieminę avalynę“, – sakė D.Zgrabskis.
Lietuviams istoriškai artimi veltiniai batai netruko sulaukti dėmesio. Juolab kad gyventojai iki šiol maloniai nustemba ant produkcijos pamatę ženklą „Sukurta ir pagaminta Lietuvoje“. Šiuo metu, kai daugelis produkcijos Lietuvą pasiekia iš užsienio šalių, įmonė ypač akcentuoja lietuvišką produkcijos kilmę.
D.Zgrabskis pasakojo, kad pirmasis viešas renginys, kuriame įmonė pristatė savo produkciją, buvo Kaune organizuota mugė „Rinkis prekę lietuvišką“. Per ją įmonė sulaukė nemažo gyventojų dėmesio, tačiau dar neturėjo savo prekybos vietos.
Pirmąją prekybos vietą įmonė įrengė praėjusiais metais viename iš Vilniaus prekybos centrų. Šiame mieste verslininkai jau kitą savaitę planuoja pristatyti ir dar vieną prekybos vietą. Visai neseniai – vos prieš savaitę – įmonė įsikūrė ir Kauno didžiajame prekybos centre. Paklaustas, kas lėmė tokią aktyvią plėtrą, D.Zgrabskis atsakė, kad praėję metai buvo tarsi bandomasis laikotarpis, po kurio jau galima drąsiau žengti pirmyn.
Didins eksportą
Verslininkai patikino, kad pastaroji plėtra nėra galutinė, ir neabejojo, jog vien Lietuva jie neapsiribos. Jau dabar, nuo šių metų pradžios, įmonė produkciją eksportuoja į Skandinaviją ir Japoniją. Tačiau eksportas kol kas sudaro vos kelis procentus visos parduodamos produkcijos, be to, įmonė ten prekiauja bendradarbiaudama su didmenininkais.
Anot D.Zgrabskio, šiose šalyse įrengti nuosavų prekybos vietų įmonė kol kas nežada – pirmiausia planuoja įžengti į kitas Baltijos šalis. Verslininkas taip pat neslėpė ambicijų ateityje į užsienį plėstis aktyviau: kitąmet eksportuoti 20–30 proc., dar vėliau – 50 proc. produkcijos.
Užsieniečiams iš viso pasaulio veltinių autentika nėra tokia svarbi kaip lietuviams ar kitų Baltijos šalių gyventojams. Tačiau, pašnekovo teigimu, užsieniečius paperka natūralios medžiagos: „Japonai, kaip ir skandinavai ar amerikiečiai, nori ko nors natūralaus. Juk šiandien visas pasaulis pilnas ne visai tikrų dalykų, pusfabrikačių.“
D.Zgrabskė pasakojo, kad prekių paklausą svetur padeda auginti patys žmonės. Jie įmonės veltinius dažnai siunčia į užsienį kaip dovanas ar suvenyrus ir taip plečia pirkėjų, ir nuolatinių, gretas.
Darbas ištisus metus
Nors šiltuoju metų laiku prekybos centruose įmonė neprekiauja, o veltiniai batai yra ne tokie aktualūs, gyventojai į gamintojus kreipiasi dėl veltinių šlepečių ir kitų aksesuarų. Todėl pardavimas, anot D.Zgrabskės, vyksta visus metus.
Be to, šiltuoju metu verslininkai kuria naujas kolekcijas, tobulina produktus ir ieško partnerių. „Nėra taip paprasta įtikinti prekybos centrus, kad mus įsileistų 5–6 mėnesiams. Tai pareikalauja ilgų, kartais beveik pusę metų trunkančių, derybų“, – sakė D.Zgrabskis.
Verslininkas sakė nesibaiminantis, kad vieną dieną į rinką ateis naujų žaidėjų, su kuriais gali tekti konkuruoti. Jis buvo įsitikinęs, jog būdama idėjos pionierė įmonė turi gyventojų pasitikėjimo bei laiko pranašumą. Be to, kopijuojantys retai turi savų idėjų.
„Skeptikų, kurie prognozavo, kad po mėnesio išnyksime, buvo labai daug. Galbūt jie manė, kad šis verslas mums tik žaidimas. Tačiau taip nėra. Mes savo idėja labai tikime ir todėl nė karto nesudvejojome – nei dėl dizaino, nei dėl pasirinktos krypties. Dėl to mes ir galime taip atsainiai paminti skeptikų nuomones“, – kalbėjo D.Zgrabskė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
R. Pocius: centralizuotas šildymas kitąmet turėtų kainuoti panašiai
Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) paskelbus, kad gruodį centrinis šildymas brangs, reguliuotojo vadovas Renatas Pocius tikina, kad 2025-aisiais šildymo kainos turėtų laikytis panašiame lygyje. ...
-
Pienocentrą Kaune valdanti įmonė dėl paveldosaugos pažeidimų neteks miesto paramos3
Kauno Laisvės alėjoje esančių Pienocentro rūmų savininkas dėl Kultūros paveldo departamento (KPD) nustatytų fasado tvarkybos pažeidimų neteks miesto paramos, tačiau galės jos prašyti vėl, sako savivaldybė. ...
-
I. Ruginienė – už savanorišką kaupimą pensijai, 4 dienų darbo savaitę, ilgesnes atostogas30
Pretendentė į socialinės apsaugos ir darbo ministrės postą Inga Ruginienė teigia iš darbo profsąjungose į politiką atėjusi norėdama griežtesnės politinės valios priimant svarbius darbuotojams bei socialiai pažeidžiamiems žmonėms sprend...
-
Neatgavusi 300 tūkst. eurų skolos, pajūrio statybų įmonė „Statedma“ atleidžia visus darbuotojus
Vos dvejus metus Klaipėdoje veikusi statybų bendrovė „Statedma“ bankrutuoja, netekusi didelio kliento Danijoje, ir Užimtumo tarnybai pranešė apie visų 27 darbuotojų atleidimą. ...
-
Kaune užbaigtos antrojo A. Meškinio tilto statybos30
Automagistralėje ties Kaunu baigtos antrojo A. Meškinio (Kleboniškio) tilto statybos, praneša „Via Lietuva“. ...
-
Verslo atstovai kritikuoja griežtinamą užsieniečių įdarbinimo tvarką7
Verslo atstovai kritikuoja Vidaus reikalų ministerijos (VRM) priimtą sprendimą nuo gruodžio 1 dienos sugriežtinti užsieniečių įdarbinimo tvarką. Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) teigimu, tai neigiamai atsilieps įmonių veiklai ir...
-
Ūkininkų protestus rengusio I. Hofmano patirtį G. Paluckas laiko privalumu2
Paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas „didžiuliu privalumu“ laiko tai, jog kandidatas į žemės ūkio ministrus Ignas Hofmanas organizavo šių metų pradžioje vykusius ūkininkų protestus. ...
-
Nežabota biurokratija žudo ir pačią valstybę52
Biurokratinė sistema stabdo šalies ekonominį vystymą, kuris šiuo laikotarpiu yra Lietuvos išgyvenimo klausimas. Laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva teigia: geopolitinė situacija yra tokia, kad turime būti ši...
-
M. Lingė: konservatoriai nepalaikys Vyriausybės programos ir jos įgyvendintojų21
Konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė sako, jog partija nepalaikys naujos Vyriausybės programos, taip išreikšdama nepritarimą sudarytai valdančiajai koalicijai. ...
-
„Sodra“ pranešė, kada pensijos ir išmokos pasieks gyventojus1
Visas pensijas ir daugumą periodinių išmokų „Sodra“ išmokės dar prieš šventes, o vaiko priežiūros išmokų gavėjai gruodį gaus dvi išmokas, skelbiama pranešime žiniasklaidai. Visos kitos &bdq...