Už tokias Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pataisas antradienį po svarstymo balsavo 61 parlamentaras, prieš – 10, o susilaikė 28. Galutinis balsavimas numatytas kitą dieną.

Jeigu Seimas tokias pataisas priims, individualios įmonės savininkai, mažosios ir ūkinės bendrijos tikrieji nariai „Sodros“ įmokas ir toliau mokėtų nuo 50 proc. pajamų. Tokias įmokas mokėtų ir pagal sutartis dirbantys meno kūrėjai, atlikėjai bei sporto veikėjai, kiti savarankiškai dirbantieji.

Individualiai dirbantiesiems, ūkininkams ir jų partneriams įmokos būtų skaičiuojamos nuo 90 proc. pajamų. 

„Šiandien labai svarbu, kad vykdant kitas reformas, nesukelti papildomo erzelio tarp smulkų verslą vykdančių žmonių. Iš tikrųjų, mes kalbame apie 6 ar 4 mln. eurų (biudžeto netektis – BNS). (...) Tie žmonės dirba savarankiškai ir uždirba duoną sau ir savo šeimai“, – prieš balsavimą teigė „valstietis“ Tomas Tomilinas.

Konservatorė Gintarė Skaistė priekaištavo, kad į individualiai ir savarankiškai dirbančių gyventojų grupes įskaičiuojami ir tantjemų gavėjai, valdybų nariai.

„Yra labai daug gyvulių ūkio vis dar likę šitame įstatyme“, – teigė ji.

Tuo tarpu Socialdemokratas Algirdas Sysas tikino, kad tokia „Sodros“ mokesčiais apmokestinimo tvarka „ne stiprina sistemą, o (...) prognozuoja skurdą ir atskirtį tiems žmonėms“.  Pasak jo, individualiai ir savarankiškai dirbantys žmonės neapsidraudžia, nes moka labai mažas įmokas. 

„Nekalbu, kad jie išmoką ligos mažą gaus arba išvis negaus, kad jie nedarbo išmokos negaus, bet senatvėje jie negaus valstybinio socialinio draudimo pensijos. Ir visi mokesčių mokėtojai turės išlaikyti juos“, – kalbėjo A. Sysas.

Vyriausybė siūlė socialinio draudimo įmokas mokėtų nebe nuo pusės, kaip yra iki šiol, o nuo visų gautų apmokestinamųjų pajamų.

Anksčiau premjeras Saulius Skvernelis aiškino, kad Vyriausybės siūlytas mokesčių bazės išplėtimas savarankiškai dirbantiems asmenims reikalingas dėl mokesčių reformos, esą jeigu būtų paliktas 50 proc. bazės dydis, tai individualiai dirbantiems asmenimis mokesčiai nuo sausio sumažėtų 30 procentų. 

„Sodros“ biudžeto svarstyme – pertrauka

Seimas ketvirtadienį neapsvarstė „Sodros“ 2019 metų biudžeto projekto – opozicijos prašymu padarė pertrauką.

Už ją balsavo 27 Seimo nariai, prieš – 37, o susilaikė 15, tačiau pertraukos norinčių Seimo narių balsų užteko, kad svarstymas būtų tęsiamas kitame posėdyje.   

Konservatorius Jurgis Razma pareikalavo, kad socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis atsakytų į parlamentarų klausimus, susijusius su „Sodros“ biudžeto projektu. 

„Ar čia Seimo nariai su sienom kalbasi? Tegu atsako į klausimus“, – pareiškė J. Razma.

Konservatorė Gintarė Skaistė pabrėžė, kad gyventojai, mokantys „Sodrai“ įmokas, kad gautų vaiko priežiūros iki dviejų metų išmokas, sumoka 5 proc. mažiau negu reikia išmokoms.

Pasak jos, skirtingai nei anksčiau, kitų metų „Sodros“ biudžete nebelieka skolos eilutės, nes ji perkelta į biudžetą.

Socialdemokratas Algirdas Sysas „dideliu pasiekimu“ pavadino sprendimą „Sodros“ įmokų (200 mln. eurų – BNS) nebepervesti „į neaiškią ateitį“ – antros pakopos pensijų kaupimo fondus.  

Jis apgailestavo, kad suplanuotas per mažas – tik 49 tūkst. gyventojų grįžimas pensijai kaupti į „Sodrą“. Pasak jo, suplanuota, kad kitais metais iš antros pakopos pensijų fondų į „Sodrą“ grįš 117 mln. eurų. 

Kitąmet valdžia ketina 20–čia eurų padidinti vaiko pinigus (tam numatyta 117 mln. eurų) bei pensijas – jų indeksavimui numatoma skirti daugiau kaip 212 mln. eurų. Kadangi nutraukiami „Sodros“ mokėjimai į antros pakopos pensijų kaupimo fondus, „Sodroje“ lieka beveik 200 mln. eurų.