- Lukas Blekaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas sako, kad jau girdimi skundai dėl vėluojančių statybinių medžiagų, dėl to kai kurios statybos gali sustoti.
„Nuo karantino paskelbimo pradžios girdime skundus dėl vėluojančio statybinių medžiagų ir įrengimų tiekimo iš Lenkijos, Italijos ar Ukrainos. Pavyzdžiui, Lietuvoje mes plieno neturime, jis įsivežamas iš Lenkijos ir Ukrainos, o Italija apskritai yra viena pagrindinių apdailos medžiagų tiekėjų. Šalies statybininkai turi tik vietinių žaliavų, bet visas kitas medžiagas ir komponentus turi įsivežti“, – Eltai teigė D. Gedvilas.
Pasak jo, pandemijos situacijai nesikeičiant arba tik blogėjant, statybinių medžiagų ir įrengimų tiekimas gali labai stipriai strigti arba visiškai sustoti, o statybos – paralyžiuotos.
Pasak D. Gedvilo, dalis projektų plėtotojų, su kuriais statybų bendrovės jau yra pasirašiusios sutartis, darbų pradžią atideda net 2-6 mėnesiams.
„Tai reiškia, kad šiam laikotarpiui tūkstančiai statybininkų gali likti be darbo, o tai neišvengiamai turės neigiamos įtakos šalies ekonomikai“, – sakė jis.
Dalius Gedvilas. Lietuvos statybininkų asociacijos nuotr.
Pasak LSA prezidento, į statybos sektorių krizė ateina su uždelstu veikimu, todėl statybų sektorius su nerimu laukia artimiausių mėnesių.
„Statybininkai apmokėjimą už darbą gauna mėnesio pabaigoje arba dar vėliau. Tik negavus šio mokėjimo, statybos verslas ir darbuotojai pajunta tikrą krizės poveikį. Su nerimu laukiame balandžio ir gegužės mėnesiais neišvengiamai atriedančios tarpusavio atsiskaitymo krizės. Jau dabar matome signalus – nuo karantino paskelbimo pradžios medžiagų tiekėjai pradėjo keisti sąlygas ir prekes sutinka tiekti tik su išankstiniu apmokėjimu“, – teigė D. Gedvilas.
Jau dabar matome signalus – nuo karantino paskelbimo pradžios medžiagų tiekėjai pradėjo keisti sąlygas ir prekes sutinka tiekti tik su išankstiniu apmokėjimu.
Jis siūlo Vyriausybei teikti efektyvesnę finansinę pagalbą verslui suteikiant įmonėms mokestines paskolas, kompensuoti darbo užmokesčius prastovų metu ir teikti verslui paskolas išeitinių išmokų mokėjimui.
„Kviečiu atsigręžti ir pažiūrėti į tai, kokių priemonių imasi kitos Europos valstybės. Pavyzdžiui, Švedija apmokės biuletenius, kad to nereikėtų daryti darbdaviams. Nyderlandų Vyriausybė ketina išmokėti 90 proc. atlyginimų tiems, kurie dėl karantino negali dirbti. Danija apmokės 75 proc. atlyginimo, jeigu darbdavys neatleidinės darbuotojo. Norvegijos valdžia nusprendė padengti išeitines išmokas atleidžiamiems darbuotojams“, – sakė D. Gedvilas.
Vyriausybė nutarė pratęsti karantiną iki balandžio 13 d., t. y. Velykų antrosios dienos. Karantinas šalyje įvestas nuo kovo 16 d., primena ELTA.
Karantino laikotarpiu šalies piliečiams draudžiama išvykti iš šalies, uždarytos parduotuvės (išskyrus maisto ir vaistines) bei kavinės. Taip pat draudžiami žmonių susibūrimai, neveikia šalies švietimo, ugdymo įstaigos, gyventojams rekomenduojama dirbti iš namų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva neįgyvendina elektronikos atliekų tvarkymo tikslų: tai lemia ne tik sąmoningumo trūkumas?
Lietuvoje elektros ir elektronikos įrangos atliekų surenkama per mažai, sako elektronikos atliekų tvarkymo ekspertai ir pažymi, kad tokią situaciją iš esmės lemia dvi priežastys – gyventojų sąmoningumo trūkumas ir nelegali tokių atlie...
-
Verslo bendruomenė steigia komisiją prieš biurokratizmą1
Šalies verslui kalbant apie biurokratines kliūtis įvairiems projektams Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) iniciatyva steigiama visuomeninė Efektyvios valstybės komisija. Jos iniciatoriai, be to, kviečia naują Vyriausybę steigti Dvišalę ...
-
Maisto produktų importui augant, pirkėjas renkasi lietuvišką kokybę
Periodiškai atliekamos apklausos rodo, kad šalies pirkėjai pirmenybę teikia lietuviškiems populiariausiems maisto produktams ir vertina jų kokybę. Tačiau statistiniai duomenys byloja, kad daugelio panašių gaminių vis daugiau ...
-
Kandidantas į susisiekimo ministrus E. Sabutis: vienas svarbiausių darbų – kelių fondas2
Naujiems valdantiesiems žadant įkurti naują kelių fondą ir taip didinti investicijas į kelius, kandidatas į susisiekimo ministrus Eugenijus Sabutis sako, kad tai bus vienas svarbiausių jo darbų. ...
-
VERT: gruodį didėja ir vidutinė šilumos kaina
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį sieks 7,72 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 7,2 proc. daugiau nei lapkritį, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
L. Savickas dėl deportuojamų vietnamiečių: reikės išsiaiškinti, kaip dirba Migracijos departamentas2
Kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus Lukas Savickas sako, kad svarbu turėti lanksčią migracijos politiką, kuri siektų išlaikyti verslą kuriančius užsieniečius Lietuvoje, o ne taikytų griežčiausias sankcijas remdamasi formalumais....
-
Prezidentas iš I. Ruginienės tikisi sprendimų dėl antros pensijų pakopos1
Prezidentas iš būsimos socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės pirmiausia tikisi sprendimų dėl galimybės anksčau laiko pasitraukti iš antros pakopos pensijų sistemos, sako šalies vadovo patarėja. ...
-
VERT patvirtino kainas: kai kuriems vartotojams nuo sausio už dujas ir elektrą teks mokėti brangiau
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį patvirtino maždaug 4 proc. didesnius bendrovės „Ignitis“ visuomeninius elektros tarifus 2025 metų pirmajam pusmečiui. ...
-
R. Dargis: užsieniečių smulkiajam verslui reikėtų naikinti prievolę dėl lietuvių įdarbinimo
Užsieniečių Lietuvoje vystomam smulkiam verslui reikėtų naikinti reikalavimą įdarbinti bent du lietuvius ar kitų Europos Sąjungos (ES) šalių gyventojus, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Robertas Dargis. ...
-
VMI kliento profilis – tarsi vizitinė kortelė
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) prieš porą metų pristatė kliento profilį. Tai patogiai, vienoje vietoje pateikiami VMI vertinami duomenys apie įmonę, skirti susipažinti, kaip mokesčių mokėtoją mato ir kokių rizikų jo veikloje įžve...