2006 – 2015 metais rinkų rezultatus pakoregavus pasaulinei finansų krizei, aukščiausią vidutinę dešimtmečio grąžą tarp investicijų Lietuvoje pasiekė ilgalaikės obligacijos, o žemiausia buvo šalyje įsigyjamo būsto grąža. Infliaciją šiuo laikotarpiu viršijo ilgalaikės obligacijos ir pensijų fondai.

Šias tendencijas patvirtina pirmą kartą apskaičiuotas Lietuvos investicijų indeksas, kurį pristatė viena pirmaujančių šalies turto valdymo bendrovių „INVL Asset Management“.

Remiantis indeksu, vidutinė investicijų grąža Lietuvoje 2006-2015 m. siekė 4,7 proc. ir viršijo daugelio investicijų grąžą, o 1996-2015 m. šis rodiklis buvo net 10,6 proc. ir patvirtino ilgalaikių investicijų naudą. 2015 metais aukščiausią grąžą investuojant Lietuvoje uždirbo šalies akcijos ir būstas nuomai (atmetus sąnaudas), žemiausią – indėliai, kurių grąža prilygo nuliui. Lietuvos investicijų indeksą lygiomis dalimis sudaro pinigų rinkos priemonės (indėliai), ilgalaikės obligacijos, būstas nuomai (neįvertinus sąnaudų) ir akcijos.

Investavo tik dalis gyventojų, bet turtas augo

„Nors investuoti Lietuvoje galima jau daugiau kaip dvidešimt metų, visgi investavimo tradicijos šalyje dar tik kuriasi. Nepaisant to, kad šalies gyventojų sukauptas turtas didėja, kaip ir investicijoms skiriamos lėšos, didžioji pinigų dalis vis dar laikoma indėliuose ir grynaisiais. Rengdami pirmąjį Lietuvos investicijų indeksą siekėme ne tik apžvelgti pagrindines turto klases ir jų pelningumą, bet ir suteikti galimybę įvertinti grąžą investuojant Lietuvoje“, - sakė „INVL Asset Management“ Investicijų valdymo departamento direktorius Vaidotas Rūkas.

Nors šalies gyventojai vis daugiau pinigų skiria investicijoms, tačiau grynųjų pinigų ir indėlių dalis jų finansiniame portfelyje vis dar išlieka didelė – net 70 proc.

Lietuvos banko duomenimis, šalies gyventojų likvidus finansinis turtas 2003-2016 m. išaugo 4,5 karto ir šių metų viduryje siekė 17,3 mlrd. eurų, o vienam gyventojui tenkantis turtas – 5,5 karto ir buvo 6 tūkst. eurų. Per pastaruosius du dešimtmečius gyventojai investavo vis daugiau pinigų, o 2016 m. viduryje profesionalams valdyti patikėtos lėšos siekė 3,69 mlrd. eurų.

Didžiausia suma buvo sukaupta nuo 2004 m. veikiančiuose pensijų fonduose – šių metų viduryje ji siekė 2,31 mlrd. eurų, investicijos į draudimo ir anuiteto produktus 2016 m. buvo 0,98 mlrd. eurų, o lėšos investiciniuose fonduose pasiekė 398,6 mln. eurų. Visgi Lietuvos namų ūkių finansinio turto dalis investiciniuose fonduose 2014 m. tesiekė 1,2 proc., tuo tarpu Belgijoje, Liuksemburge, JAV, Ispanijoje ir Vengrijoje ji viršijo 10 proc.

„Nors šalies gyventojai vis daugiau pinigų skiria investicijoms, tačiau grynųjų pinigų ir indėlių dalis jų finansiniame portfelyje vis dar išlieka didelė – net 70 proc. Taigi, kol kas gerokai atsiliekame nuo gilias investavimo tradicijas turinčių valstybių”, - pastebėjo V. Rūkas. Kita vertus, vertinant pastarojo dvidešimtmečio investicijas matyti, kad šis laikotarpis galėjo būti pelningas.

Pastaruosius 20 metų investicijos užtikrino grąžą

„Remiantis Lietuvos investicijų indeksu, galima įvertinti konkrečių investicijų grąžą per 1996-2015 m. laikotarpį. Pavyzdžiui, jei 1996 metais 1000 eurų būtų lygiomis dalimis paskirstyti investicijoms į Lietuvos akcijas, obligacijas, pinigų rinkos priemones ir būstą nuomai neįvertinus sąnaudų, laikotarpio pabaigoje toks investicinis portfelis jau būtų vertas 7565 eurų“, - pavyzdį pateikė V. Rūkas.