Kaip praneša LNK, prakaitą liejančių žmonių sporto salėse netrūksta. Sporto klubai skaičiuoja, kad klientų padaugėjo maždaug penktadaliu ir tikina, kad galimybių pasas – čia niekuo dėtas.

„Tai susiję su klientų naujametiniais pažadais, iškeltais tikslais. Kažkokio konkretaus didesnio klientų antplūdžio po galimybių paso panaikinimo nepajutome“, – sakė sporto klubų tinklo vadovė Greta Radzevičienė.

Verslas vylėsi, kad į sporto klubus, restoranus ir parduotuves grįš didesni klientų srautai. 

„Kažkokio įspūdingo pokyčio nebuvo. Išlieka pakankamai maži srautai ir įprastomis savaitės dienomis ir netgi savaitgaliais“, – sakė restoranų tinklo „Jurgis ir drakonas“ vadovė Odeta Bložienė. 

Lietuvos barų ir kavinių asociacijos atstovai sako, kad situacija nesikeičia, nes vis dar labai daug žmonių serga arba izoliuojasi. O restoranai tikina, kad daugelis gyventojų yra tiesiog priversti taupyti.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Šildymo sąskaitos neramina. Ir ypatingai Vilniuje, kur mūsų visi pagrindiniai restoranai yra. Elektros kainos. Tai tos padidėjusios būtinos išlaidos“, – sakė O. Bložienė.

Labiausiai ribojimų panaikinimu džiaugiasi prekybininkai. Maisto prekių parduotuvėse pirkėjų srautai persiskirstė iš mažesnių į didesnes, tačiau prekiaujantys drabužiais ar batais nuo šeštadienio kai kur sulaukė ir trečdaliu daugiau klientų.

„Apie didžiausią augimą kalba kitų prekių pardavėjai – tai ir 10, ir 20, ir net 30 procentų“, – sakė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė. 

Tiesa, vilčių, kad pirkėjų srautai apskritai grįš į priešpandeminį lygį, prekybininkai jau nebepuoselėja. Teigiama, kad pasikeitė apsipirkimo įpročiai – žmonės vis rečiau lankosi prekybos vietose.

Kaip jau buvo skelbta, trečiadienį Konstitucinis Teismas nutraukė bylą dėl galimybių paso teisėtumo, nes Vyriausybė nuo šeštadienį panaikino savo sprendimą, kuriuo buvo nustatyti su galimybių pasu susiję ribojimai. Teismas teigė, kad nebeegzistuojančio reguliavimo vertinimas būtų beprasmis.

Komentuodama oponentų iškeltą versiją, esą galimybių paso galiojimas sustabdytas, kad būtų išvengta bylos nagrinėjimo KT, premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad „tai dar viena teorija, kuri kažkam patogi“.

„Ne vieną kartą esu sakiusi priežastį, dėl kurios Vyriausybė ne atsisakė, o sustabdė galimybių paso galiojimą, nes lygiai taip pat Vyriausybė yra pasakiusi, kad jeigu matys poreikį tokiems apribojimams grįžti, toks sprendimas būtų ir priimamas, nes tai yra pasiteisinusi priemonė, gerai veikusi ir leidusi pasiekti bent keleto tikslų“, – pažymėjo I. Šimonytė.

Nebegaliojančius teisės aktus KT nagrinėja tik tuomet, kai dėl to kreipiasi kiti teismai, nes šiems reikia baigti spręsti bylas, arba asmenys, išnaudoję visas kitas teisinės gynybos priemones, nes būtina sudaryti galimybes jiems apginti savo konstitucines teises ar laisves.