Mi­li­jo­nai už ta­rą

Ša­lies gy­ven­to­jų ap­klau­sos duo­me­ni­mis, 2016 m. įves­ta už­sta­to už pa­kuo­tes sis­te­ma ten­ki­na ab­so­liu­čią dau­gu­mą res­pon­den­tų – 97 pro­c. Gy­ven­to­jai pri­tar­tų jos plėt­rai, siū­lo tai­ky­ti už­sta­to sis­te­mą ne tik gė­ri­mų pa­kuo­tėms, bet ir padan­goms, teks­ti­lei, aly­vai ir kt. Ta­čiau žmo­gus, gaudamas po 10 cen­tų už grą­ži­na­mą pa­kuo­tę, neį­ver­ti­na, ko­kių rea­lių są­nau­dų pa­ti­ria sis­te­mos or­ga­ni­za­to­riai ir kad šios plėt­ra jiems kai­nuo­tų mi­li­jo­nus. Ga­lų ga­le, vi­sas papildo­mas iš­lai­das tek­tų pa­deng­ti var­to­to­jams, nes brang­tų jų per­ka­mi ga­mi­niai.

Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos už­sa­ky­ta eks­per­ti­zė nu­sta­tė, kad ant­ri­nių ža­lia­vų surinkimas į rū­šia­vi­mo kon­tei­ne­rius yra net 6 kar­tus pi­ges­nis ne­gu už­sta­to sis­te­ma, ku­ri pa­de­da su­rink­ti iš gy­ven­to­jų 10 pro­c. stik­lo at­lie­kų srau­to.

Tei­sės ak­tai tvar­ky­ti pa­kuo­tes įpa­rei­go­ja gė­ri­mų ga­min­to­jus ir im­por­tuo­to­jus. Aplin­kos mi­nis­te­ri­jos At­lie­kų po­li­ti­kos gru­pės va­do­vės Ag­nės Ba­go­čiū­tės teigimu, už­sta­to sis­te­ma bu­vo su­kur­ta ša­lies di­džių­jų ga­min­to­jų ir im­por­tuo­to­jų lė­šo­mis, o kon­tei­ne­ri­nę at­lie­kų su­rin­ki­mo sis­te­mą dau­giau­sia fi­nan­sa­vo savivaldy­bės, pa­si­nau­do­da­mos ir ES pa­ra­mos lė­šo­mis. To­dėl bū­tų tiks­lin­ga plės­ti bū­tent kon­tei­ne­ri­nę sis­te­mą, sie­kiant, kad prie plėt­ros dau­giau pri­si­dė­tų ir ter­šė­jai.

„Iki ki­tų me­tų lie­pos pri­va­lo­me per­kel­ti ES am­bi­cin­gus žie­di­nės eko­no­mi­kos tikslus į Lie­tu­vos tei­si­nę sis­te­mą. Pa­gal pa­kuo­čių at­lie­kų per­dir­bi­mą mū­sų ša­ly­je yra ste­bi­ma ga­na ge­ra si­tua­ci­ja: iki 2025 m. bus pri­va­lo­ma per­dirb­ti ne ma­žiau 65 pro­c. pa­kuo­čių, o 2017 m. duo­me­ni­mis, pas mus jau bu­vo pa­siek­ti 63 pro­c. Bet sis­te­mai vis tiek rei­ka­lin­gi po­ky­čiai, nes pa­žan­ga tvar­kant pa­kuo­tes yra sulė­tė­ju­si.“

Eks­per­tų tei­gi­mu, jei­gu į už­sta­to sis­te­mą bū­tų įtrauk­ta stip­raus al­ko­ho­lio ir vy­no stik­li­nės pa­kuo­tės, per me­tus bū­tų su­ren­ka­ma pa­pil­do­mai 43 tūkst. t bu­te­lių – tai 180 pro­c. dau­giau, ne­gu su­ren­ka­ma šiuo me­tu. Skai­čiuo­jant pa­gal pa­kuo­čių kie­kį, už­sta­to sis­te­mai pa­pil­do­mai tek­tų 20 pro­c. vie­ne­tų pa­kuo­čių dau­giau nei da­bar, o sis­te­mos stei­gė­jų in­ves­ti­ci­jos dėl to siek­tų dau­giau nei 3 mln. eu­rų.

Prob­le­ma – stik­las

Vie­šo­sios įstai­gos „Užs­ta­to sis­te­mos ad­mi­nist­ra­to­rius“ va­do­vas Gin­ta­ras Var­nas abe­jo­ja, kad, iš­plė­tus už­sta­to sis­te­mą da­bar siū­lo­mu bū­du, iš­ties pa­ge­rė­tų stik­lo pa­kuo­čių su­rin­ki­mas. Mat ir da­bar stik­li­nių bu­te­lių į ta­ro­ma­tus su­ren­ka­ma 10 pro­c. ma­žiau ne­gu plas­ti­ko ar skar­di­nių. Jie yra sun­kūs, dūž­tan­tys, tad ti­kė­ti­na, kad žmo­nėms pa­to­giau juos tie­siog iš­mes­ti į stik­lo at­lie­kų kon­tei­ne­rį. Ži­no­ma, jei­gu toks ne­to­lie­se yra.

Vi­suo­me­nės švie­ti­mas tu­rė­tų bū­ti sis­te­mi­nis, pra­de­dant nuo dar­že­li­nu­kų ir mokyk­li­nio am­žiaus vai­kų iki dau­gia­bu­čių na­mų sa­vi­nin­kų bend­ri­jų.

„Ver­ti­nant ap­lin­ko­sau­gos as­pek­tu, sta­tis­ti­ka ro­do, kad gam­to­je stip­rūs alkoholiniai gė­ri­mai var­to­ja­mi daug re­čiau nei res­to­ra­nuo­se, ka­vi­nė­se ar namuo­se. Gry­bau­to­jas, ei­da­mas į miš­ką, vei­kiau pa­siims mi­ne­ra­li­nio van­dens bu­te­liu­ką, gal skar­di­nę alaus, bet ma­žai ti­kė­ti­na, kad ne­šis deg­ti­nės ar šampano at­švęs­ti gry­bo ra­dy­bas. Be to, stip­rūs gė­ri­mai yra bran­gūs, ir vertinant, kad vie­nas iš pa­grin­di­nių už­sta­to sis­te­mos ele­men­tų yra mo­ty­va­ci­ja, ky­la pa­grįs­tų abe­jo­nių, jog 10 cen­tų už­sta­to dy­dis pa­kan­ka­mai mo­ty­vuos žmogų vež­tis iš miš­ko tuš­čią kon­ja­ko bu­te­lį, už ku­rį mo­kė­jo 40 eu­rų“, – abe­jo­jo G.Var­nas.

Pa­sak jo, Eu­ro­po­je tik dvi vals­ty­bės yra įtrau­ku­sios stip­raus al­ko­ho­lio ta­rą į užsta­to sis­te­mas, – Kroa­ti­ja ir Suo­mi­ja. Va­di­na­si, abe­jo­nių dėl to­kio spren­di­mo tu­ri ne tik Lie­tu­va.

„Yra ir eko­no­mi­nis as­pek­tas – mū­sų par­tne­riai pre­ky­bi­nin­kai, ku­rie su­ren­ka pakuo­čių at­lie­kas, tu­rė­tų ieš­ko­ti pa­pil­do­mų plo­tų ta­ro­ma­tams, sam­dy­ti dau­giau dar­buo­to­jų, ka­dan­gi stik­li­nės pa­kuo­tės uži­ma dau­giau­sia vie­tos, – svars­tė G.Var­nas. – To­dėl ma­nau, kad kon­tei­ne­ri­nę sis­te­mą rei­kia to­bu­lin­ti, kad ji pasireng­tų su­tvar­ky­ti ne tik stik­lo at­lie­kas, bet ir tet­ra­pa­kus, plas­ti­ki­nius maišelius ir vi­sa ki­ta.“

Jam ant­ri­no ir Lie­tu­vos pre­ky­bos įmo­nių aso­cia­ci­jos va­do­vė eko­no­mis­tė Rū­ta Vai­nie­nė.

„Pre­ky­bi­nin­kai vie­no­kiu ar ki­to­kiu bū­du da­ly­vau­ja abe­jo­se at­lie­kų tvar­ky­mo siste­mo­se – ir už­sta­to, ir kon­tei­ne­ri­nė­je, to­dėl iš vi­daus ga­li­me pa­ly­gin­ti jų efekty­vu­mą, ap­ri­bo­ji­mus ir plėt­ros ga­li­my­bes, – tei­gė ji. – Jei­gu bus nu­spręs­ta plės­ti už­sta­to sis­te­mą, mes tik­rai at­nau­jin­si­me dis­ku­si­jas dėl įkai­nių dy­džio, kurios vis dar vyks­ta nuo jos įve­di­mo.“

Anot eko­no­mis­tės, ple­čiant už­sta­to sis­te­mą, pre­ky­bi­nin­kams ne tik tek­tų rū­pin­tis pa­pil­do­mo­mis pa­tal­po­mis, bet ir la­bai smar­kiai keis­tų­si dar­buo­to­jų dar­bo sąlygos, taip pat ti­kė­ti­na, kad di­dė­tų klien­tų ne­pa­si­ten­ki­ni­mas.

„Ma­nau, jei­gu gy­ven­to­jai su­vok­tų, ko­kių po­ky­čių jiems ža­da dar di­des­nis už­sta­to sis­te­mos iš­plė­ti­mas, jų ryž­tas ap­klau­so­se pa­si­keis­tų. Pre­ky­bi­nin­kai, kaip didžiau­si pa­slau­gų tei­kė­jai ir mo­kes­čių mo­kė­to­jai, no­rė­tų, kad vals­ty­bė ieš­ko­tų ga­li­my­bių plės­ti kon­tei­ne­ri­nę ant­ri­nių ža­lia­vų su­rin­ki­mo sis­te­mą. Jos organizatoriams rei­kė­tų su­teik­ti ga­li­my­bę nu­ma­ty­ti žings­nius, kaip ra­cio­na­liau tvar­ky­ti stik­lo pa­kuo­tes, vals­ty­bė tu­rė­tų ati­džiai kont­ro­liuo­ti pro­ce­są, o mes ir­gi pri­si­dė­tu­me prie pro­ver­žio šio­je sri­ty­je“, – sa­kė ji.

ES lė­šos – į ba­lą

Di­džiau­sios pa­kuo­čių at­lie­kų tvar­ky­mo or­ga­ni­za­ci­jos at­sto­vas, jau 16 me­tų veikian­čios vie­šo­sios įstai­gos „Ža­lia­sis taš­kas“ ge­ne­ra­li­nis di­rek­to­rius Kęs­tu­tis Po­cius var­di­jo fak­tus: sis­te­ma šiuo me­tu uži­ma apie 67 pro­c. pa­kuo­čių tvarkymo rin­kos, pa­sta­ty­ta 280 tūkst. in­di­vi­dua­lių stik­lo rū­šia­vi­mo kon­tei­ne­rių, jais nau­do­ja­si be­veik 700 tūkst. in­di­vi­dua­lių na­mų val­dų gy­ven­to­jų, 9 400 „varpe­lių“ stik­lui pa­sta­ty­ta ko­lek­ty­vi­niam nau­do­ji­mui, šias at­lie­kas ša­ly­je iš­ve­ža 42 įmo­nės, o to­kių pa­kuo­čių su­rin­ki­mas kon­tei­ne­ri­nė­je sis­te­mo­je nuo 2015 m. išau­go 64 pro­c.

„Ši inf­rast­ruk­tū­ra tap­tų ne­rei­ka­lin­ga, jei­gu vy­no ir stip­rių al­ko­ho­li­nių gė­ri­mų stiklinėms pa­kuo­tėms bū­tų įves­ta de­po­zi­to sis­te­ma, nes į ją per­si­kel­tų apie 92 pro­c. da­bar su­ren­ka­mo ant­ri­nės ža­lia­vos kie­kio, – tei­gia K.Po­cius. – Ką mes pa­sa­ky­tu­me apie 700 tūkst. gy­ven­to­jų, ku­rių stik­lo pa­kuo­tės pai­ma­mos tie­siai iš kie­mo? Ačiū, ger­bia­mie­ji, kad rū­šia­vo­te, bet da­bar vis­ką vež­ki­te į par­duotu­ves?O pi­ni­gai už ko­lek­ty­vi­nius kon­tei­ne­rius, ku­rie bu­vo pa­sta­ty­ti už ES pa­ra­mos lėšas, bus tie­siog iš­mes­ti į ba­lą?“

Jo tei­gi­mu, pa­ga­lį į ra­tus sis­te­mai pa­ki­šo ir bu­vu­sie­ji va­di­na­mie­ji „Eco taš­kai“ – ant­ri­nių ža­lia­vų su­pirk­tu­vės, mat dau­gy­bė stik­lo su­rin­ki­mo „var­pe­lių“ bu­vo sunio­ko­ti, no­rint paim­ti gy­ven­to­jų ten su­mes­tas stik­lo pa­kuo­tes ir jas pri­duo­ti už cen­tus.

„Ža­la bu­vo di­džiu­lė, bet šian­dien, kai to­kių su­pir­ki­mo punk­tų be­veik ne­be­li­ko, kon­tei­ne­ri­nė sis­te­ma vei­kia sėk­min­giau“, – pri­pa­ži­no K.Po­cius.

Eks­per­tai nu­sta­tė, kad kon­tei­ne­ri­nės sis­te­mos au­gi­mo po­ten­cia­las, tin­ka­mai į ją in­ves­ta­vus, yra apie 45 pro­c. Pa­na­šiai ma­no ir vie­šo­sios įstai­gos „Ža­lia­sis taškas“ stei­gė­jai.

„Tai pa­siek­ti ga­li­ma ap­rū­pi­nus stik­lo kon­tei­ne­riais dar apie 100 tūkst. individualių val­dų bei op­ti­mi­za­vus ko­lek­ty­vi­nio nau­do­ji­mo kon­tei­ne­rių tink­lą, nes kai kur gy­ven­to­jai skun­džia­si, kad kon­tei­ne­riai sto­vi jiems ne­pa­to­gio­se vie­to­se, lai­ku neiš­ve­ža­mas jų tu­ri­nys. Taip pat svar­bu tin­ka­mai ap­rū­pin­ti rū­šia­vi­mo kontei­ne­riais vie­šą­sias erd­ves – pa­vyz­džiui, pa­jū­ry­je apie 95 pro­c. šiukš­lia­dė­žių tu­ri­nio – pa­kuo­tės“, – tei­gė K.Po­cius.

Pa­sak jo, svarbu ir vi­suo­me­nės švie­ti­mas bei eko­no­mi­nės si­tua­ci­jos įver­ti­ni­mas. Nors gy­ven­to­jų ap­klau­sos ro­do, kad jie sten­gia­si rū­šiuo­ti at­lie­kas, gy­ve­ni­miš­kos si­tua­ci­jos iš­kal­bin­gos. Vie­nas iš­si­ne­ša­mo mais­to res­to­ra­nas at­li­ko ban­dy­mą – pra­dė­jo pa­kuo­ti pa­tie­ka­lus į eko­lo­giš­kas pa­kuo­tes, bet dėl to mais­tas pa­bran­go maž­daug vie­nu eu­ru. Klien­tai, įver­ti­nę pa­bran­gi­mą, pa­si­rin­ko ne eko­lo­giš­ką pakuo­tę, o ki­tus spren­di­mus ir dau­ge­lis mi­nė­ta­me res­to­ra­ne lan­ky­tis nu­sto­jo.

„Tai­gi, vi­sa­da rei­kia pa­sver­ti, ku­ris spren­di­mas la­biau su­ba­lan­suo­tas ir tva­rus. Vi­suo­me­nės švie­ti­mas tu­rė­tų bū­ti sis­te­mi­nis, pra­de­dant nuo dar­že­li­nu­kų ir mokyk­li­nio am­žiaus vai­kų iki dau­gia­bu­čių na­mų sa­vi­nin­kų bend­ri­jų, – įsi­ti­ki­nęs K.Po­cius. – Tam bū­ti­na pa­si­telk­ti Švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nis­te­ri­ją, kad į ugdy­mo pro­gra­mas bū­tų in­teg­ruo­tas ir švie­ti­mas apie ap­lin­kos tvar­ky­mą, at­lie­kų rū­šia­vi­mą. Tik to­kiu bū­du, kaip ro­do už­sie­nio vals­ty­bių pa­tir­tis, vi­suo­me­nė ga­li pa­siek­ti ge­rų re­zul­ta­tų, tu­rint kon­tei­ne­ri­nę įvai­rių at­lie­kų rū­šia­vi­mo sis­te­mą.“