- Augustė Lyberytė (ELTA)
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Algirdas Sysas stebisi Gitano Nausėdos raginimu nekeliant mokesčių esmingai didinti gynybos finansavimą iki Valstybės gynimo tarybos (VGT) sutartų dydžių. Socialdemokratas leidžia suprasti, jog tokie šalies vadovo pareiškimai tarpusavyje yra sunkiai suderinami.
„Trys dalykai – nedidinti mokesčių, mažinti biurokratiją ir didinti išlaidas. Aš suprasčiau, jeigu tai pasakytų kitas asmuo – visgi, gerbiamas prezidentas 30 metų mokino Lietuvos žmones, kaip reikia skaičiuoti, kaip galima išleisti tiek, kiek turim. Ta prasme, jis buvo vyriausiasis banko analitikas. Teko ir įvairiose konferencijose diskutuoti, kol jis dar nebuvo prezidentas – jis visada mane kritikuodavo kaip profsąjungos atstovą, kad mes per daug norime, kad per dideli mūsų lūkesčiai“, – antradienį TV3 laidoje „Dienos pjūvis“ sakė A. Sysas.
Socialdemokratų partijos narys pastebėjo, jog nei jo atstovaujama politinė jėga, nei koalicijos partneriai savo rinkiminėse programose nekėlė tokio ambicingo tikslo – nuo kitų metų skirti gynybai 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). A. Sysas pabrėžia – tokio tikslo nėra ir Vyriausybės programoje.
„Aš niekur neradau skaičiaus 5 ar 6 (procentų nuo BVP – ELTA). Ir niekas turbūt neras“, – pažymėjo BFK pirmininkas, stebėdamasis, jog apie bręstančius VGT sprendimus Seimo dauguma nebuvo informuota.
Trys dalykai – nedidinti mokesčių, mažinti biurokratiją ir didinti išlaidas. Aš suprasčiau, jeigu tai pasakytų kitas asmuo – visgi, gerbiamas prezidentas 30 metų mokino Lietuvos žmones, kaip reikia skaičiuoti, kaip galima išleisti tiek, kiek turim.
„Nežinau, kaip ten buvo sutarta – čia reikėtų klausti ir ministro pirmininko, ir krašto apsaugos ministrės iš mūsų socdemų pusės – kodėl buvo sutarta dėl 5–6 (procentų nuo BVP – ELTA), kuo vadovaujantis ir būtent kodėl tai buvo padaryta penktadienį? Kodėl tai nebuvo padaryta prieš rinkimus, kad rinkėjai žinotų, ar socdemai sutinka, ar nesutinka dėl tų 5–6“, – samprotavo jis.
Todėl, tęsė jis, pasiekti tokius finansavimo lygius be tvarių mokesčių bene neįmanoma. Nors, akcentavo A. Sysas, reikšmingai nedidinant mokestinių prievolių, valstybei į biudžetą pavyktų surinkti tik apie pusę milijardo eurų papildomai.
Tuo metu skolinimosi galimybes A. Sysas vertina skeptiškai – pasak BFK pirmininko, tai galėtų būti nebent trumpojo laikotarpio priemonė.
„Mes gautume tuos pinigus, gal galėtume iškart panaudoti, gal laiko tėkmėje. Bet už kiekvieną paskolintą reikia mokėti palūkanas“, – perspėjo jis.
Apie VGT sprendimus žada diskutuoti frakcijoje
Kritikuodamas prastai iškomunikuotus VGT sprendimus, A. Sysas informavo, jog ketvirtadienį socialdemokratų frakcija ketina aptarti iškilusius klausimus dėl papildomo gynybos finansavimo ir galimų lėšų šaltinių.
„Tikrai diskusijos apie tai nebuvo. Ir, manau, tai labai blogai. Koalicijos partneriai, kiek suprantu, išskyrus Skvernelį – niekas nežinojo. Jeigu demokratų seniūnas (Linas Kukuraitis – ELTA) sako, kad jis lygiai taip pat nustebo, kaip ir aš, sužinojo iš spaudos, ne iš kolegų, kurie dalyvavo tame pasitarime – manau, tai yra net ne komunikacinė klaida. Aplamai – taip nedaroma“, – pažymėjo A. Sysas.
ELTA primena, kad praėjusios savaitės penktadienį posėdžiavusi VGT sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP kasmet. Šalies vadovo G. Nausėdos teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis.
Prezidentas nurodė, kad tokį finansavimą gynybai galima pasiekti perskirsčius šalies resursus, tačiau pažymėjo būtinybę vengti mokesčių didinimo.
Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją. Po spalį vykusio VGT buvo konstatuota, jog su dabartiniu finansavimu divizija negalės pasiekti pilno operacinio pajėgumo iki sutarto termino.
VGT pritarė siūlymui formuoti nacionalinę kariuomenės diviziją dar 2023 m. gegužę.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva tarptautinėse kapitalo rinkose pasiskolino per 2 mlrd. eurų3
Vyriausybė antradienį tarptautinėse kapitalo rinkose išleido dvi – 5 ir 15 metų trukmės euroobligacijų emisijas ir pasiskolino per 2 mlrd. eurų, antradienį pranešė Finansų ministerija. ...
-
LB: bankai aktyviai skolino ir būstui įsigyti, ir vartojimo reikmėms
Lietuvos bankas (LB) praneša, kad bankų sektorius 2024 m. trečiąjį ketvirtį aktyviai skolino ir būstui įsigyti, ir vartojimo reikmėms, gerėjo paskolų kokybė, augo kapitalizacija. Anot institucijos 2024 m. trečiąjį ketvirtį bankų sektoriu...
-
VMI žinia smulkiajam verslui: jau galima teikti prašymus
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) praneša, kad paskelbė taisykles, kaip tapti smulkiojo verslo schemų naudotojais dėl PVM išimčių kitose Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse. Verslas nuo šiandien jau gali teikti pra&scaron...
-
Trys šalys atnaujino susitarimą: tikrins iš Rusijos gabenamų grūdų kilmę1
Užtikrinant, kad tranzitu per Lietuvą vežami rusiški grūdai nėra iš okupuotų Ukrainos teritorijų, Lietuvos, Ukrainos ir Didžiosios Britanijos žemės ūkio ministrai Berlyne pasirašė tai numatantį atnaujintą susitarimo memorandu...
-
Iš TS-LKD kritikos lavina: tai antivalstybinis ir kenkėjiškas sprendimas8
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija nepritaria Energetikos ministerijos siūlymui laikinai stabdyti antrojo vėjo parko Baltijos jūroje konkursą ir ragina Seimą bei Vyriausybę tokio siūlymo nepalaikyti. Frakcijos...
-
Nausėda: toks sprendimas suduotų ne vieną smūgį pensijų fondams6
Prezidentas Gitanas Nausėda nepritaria siūlymams privalomai įtraukti darbdavius į antros pakopos pensijų kaupimą bei mano, kad savo įnašą ir toliau turėtų skirti valstybė. ...
-
Lietuviška įranga slapta buvo perduodama Rusijai: įtarimai – dešimčiai asmenų3
Lietuvos teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl Lietuvoje gaminamos aukštųjų technologijų įrangos tiekimo į Rusiją. ...
-
Paaiškėjo itin ambicingo konkurso likimas3
Energetikos ministerija siūlo laikinai stabdyti jau paskelbtą antrąjį vėjo parko Baltijos jūroje konkursą ir peržiūrėti jo sąlygas. ...
-
LEA: vietinė elektros gamyba lemia mažiausias kainas tarp Baltijos šalių2
Šių metų sausio 1–21 dienomis Lietuvoje vidutinė didmeninė elektros kaina siekė 0,088 Eur/kWh be PVM – tai 4 proc. mažiau nei Latvijoje ir Estijoje, kur vidutinės kainos yra 0,092 Eur/kWh, praneša Lietuvos energetikos tarnyba (...
-
Šios šalies atstovų lietuviška produkcija nedomina: jie skaičiuoja kiekvieną centą?1
Berlyne vykstančioje „Žaliojoje savaitėje“ lietuviai vilioja vokiečius kisieliumi su varškės spurgomis ir papuošalais iš elnio ragų. Vis dėlto pastebi, kad iš vokiečių daug neuždirbsi. Šie esą skaičiuo...