- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
2013 m. kovo 1 d. Lietuvoje įsigaliojus Fizinių asmenų bankroto įstatymui per vienerius metus bankrutavo 141 fizinis asmuo, 56 proc. sudarė vyrai. Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos duomenys rodo, kad daugiausiai bankrutuojama Klaipėdoje, Kaune, Vilniuje ir Panevėžyje.
Prieš Seimui priimant Fizinių asmenų bankroto įstatymą, Lietuvos gyventojai, nebegalintys vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, dažnai bankrutuodavo Jungtinėje Karalystėje ir Latvijoje, kurioje bankrutuoti fiziniams asmenims tapo įmanoma nuo 2008 m. Latvijoje praeitais metais bankrutavo 1572 fiziniai asmenys, Jungtinėje Karalystėje 2013 m. nemokiais pripažinti 101.049 žmonės, o Lietuvoje bankroto byla buvo iškelta tik 141 fiziniam asmeniui – toks skaičius žmonių Latvijoje bankrutuoja beveik kas mėnesį.
Lietuvoje bankrutuoti gali nemokūs asmenys, kurių skolos sudaro bent 25 tūkstančiai litų. Latvijoje šiuo būdu atsikratyti skolų gali bet kuris fizinis asmuo, kuris pastaruosius 6 mėnesius mokesčius mokėjo Latvijoje ir kurio skolos sudaro daugiau kaip 5 tūkst. latų (apie 25 tūkst. litų). Jungtinėje Karalystėje dėl asmeninio bankroto ES piliečiams galima kreiptis tuo atveju, jei jie gali įrodyti teismui, kad pagrindinė jų socialinė ir ekonominė veikla vykdoma Jungtinėje Karalystėje, ir jei skola kreditoriams yra didesnė kaip 750 svarų sterlingų (apie 3 tūkst. litų). Tačiau bankroto procedūra Jungtinėje Karalystėje yra žymiai brangesnė nei Latvijoje ar Lietuvoje ir gali kainuoti iki 15 tūkst. eurų.
Lietuvoje jau pradeda formuotis tam tikra fizinio asmens bylų iškėlimo ir tolesnio jų nagrinėjimo praktika, tad vis didesnis skaičius asmenų, kurie jau seniai laukė teisėto skolų panaikinimo būdo, kreipiasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo: Nacionalinės teismų administracijos duomenimis, 2013 m. teismai sulaukė daugiau kaip 300 fizinių asmenų prašymų iškelti bankroto bylą. „Pradėjus veikti fizinio asmens bankroto institutui, iškart sulaukėme labai didelio susidomėjimo šia procedūra.
Besidominčiuosius galimybe bankrutuoti galima būtų sąlyginai suskirstyti į dvi dideles grupes. Visų pirma, tai verslininkai, laidavę kredito įstaigoms už savo įmones, kurių verslas žlugo ekonominio nuosmukio metu. Antra, tai ekonominio pakilimo laikotarpiu banko kreditus – dažniausiai būsto pirkimui ar verslo tikslais – gavę asmenys, kurie šiuo metu nebeišgali mokėti banko kredito įmokų.
Pastarųjų už kredito lėšas įsigyto turto vertė šiuo metu yra ženkliai nukritusi, lyginant su įsigijimo metu buvusiąja, todėl turto vertės nepakanka padengti įsipareigojimams“, – teigia Advokatų profesinės bendrijos Judickienė ir partneriai JUREX advokatas, bankroto administratorius Marius Tamošiūnas.
Nors jau praėjo metai po Fizinių asmenų bankroto įstatymo įsigaliojimo, vis dėlto tam tikrų neaiškumų dėl bankroto procedūros vykdymo Lietuvos teismų praktikoje išlieka. „Lietuvoje dar nėra nusistovėjusios teismų praktikos dėl bankroto proceso laikotarpio, o Latvijoje visas fizinių asmenų turtas parduodamas per ne ilgiau kaip šešis mėnesius ir skolos grąžinimo planas gali varijuoti nuo 1 iki 3,5 metų priklausomai nuo skolininko pajamų, likusių po turto pardavimo.
Jungtinėje Karalystėje nemokūs asmenys bankrutuoti gali net trimis būdais, bet paprastai bet kuris iš jų netrunka ilgiau kaip vienerius metus. Lietuvos teismams suformavus tam tikrą prognozuojamą praktiką dėl bankroto proceso realios trukmės, kuri labiausiai lemia ir šio proceso kaštus, tai neabejotinai turės didelę įtaką fizinių asmenų bankrotų skaičiui: jų mažės, jei teismas nustatys maksimalią bankroto proceso trukmę iki 5 metų, ir, atvirkščiai, didės, jei bus leidžiama bankroto procesą užbaigti per trumpesnį laikotarpį. Vis dėlto artimiausiu metu fizinio asmens bankroto procedūrų didėjimo tendencija Lietuvoje turėtų išlikti“, – tvirtina M. Tamošiūnas.
Fizinis asmuo Lietuvoje bankrutuoti gali ne dažniau kaip kas 10 metų, tiek metų informacija apie asmens bankrotą yra prieinama viešai. „Fizinio asmens bankroto procedūra nėra lengva ir paprasta, o bankroto faktas žmogaus kredito istorijoje gali priversti kredito įstaigas griežčiau žiūrėti į tokio žmogaus pageidavimus skolintis ateityje, todėl galima sakyti, kad Fizinių asmenų bankroto įstatymas skatina atsakingiau žiūrėti į skolinimąsi ir skolinimą.
Vis dėlto kai kuriems skolininkams bankrotas yra vienintelis efektyvus būdas atsikratyti nepakeliamų finansinių įsipareigojimų ir pradėti gyvenimą iš naujo. Pavyzdžiui, jei vien antstolių skaičiuojamos metinės palūkanos nuo teismo priteistų skolų viršija asmens metines pajamas, akivaizdu, jog žmogui lieka tik bankroto alternatyva – iškėlus bankroto bylą tolesnis palūkanų ir kitų išlaidų didėjimas sustabdomas, asmens skola galutinai fiksuojama ir toliau nebeauga. Tai ir yra vienas iš didžiausių bankroto proceso privalumų“, - teigia Advokatų profesinės bendrijos Judickienė ir partneriai JUREX partneris, bankroto administratorius Marius Tamošiūnas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva neįgyvendina elektronikos atliekų tvarkymo tikslų: tai lemia ne tik sąmoningumo trūkumas?
Lietuvoje elektros ir elektronikos įrangos atliekų surenkama per mažai, sako elektronikos atliekų tvarkymo ekspertai ir pažymi, kad tokią situaciją iš esmės lemia dvi priežastys – gyventojų sąmoningumo trūkumas ir nelegali tokių atlie...
-
Verslo bendruomenė steigia komisiją prieš biurokratizmą1
Šalies verslui kalbant apie biurokratines kliūtis įvairiems projektams Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) iniciatyva steigiama visuomeninė Efektyvios valstybės komisija. Jos iniciatoriai, be to, kviečia naują Vyriausybę steigti Dvišalę ...
-
Maisto produktų importui augant, pirkėjas renkasi lietuvišką kokybę
Periodiškai atliekamos apklausos rodo, kad šalies pirkėjai pirmenybę teikia lietuviškiems populiariausiems maisto produktams ir vertina jų kokybę. Tačiau statistiniai duomenys byloja, kad daugelio panašių gaminių vis daugiau ...
-
Kandidantas į susisiekimo ministrus E. Sabutis: vienas svarbiausių darbų – kelių fondas2
Naujiems valdantiesiems žadant įkurti naują kelių fondą ir taip didinti investicijas į kelius, kandidatas į susisiekimo ministrus Eugenijus Sabutis sako, kad tai bus vienas svarbiausių jo darbų. ...
-
VERT: gruodį didėja ir vidutinė šilumos kaina
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį sieks 7,72 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 7,2 proc. daugiau nei lapkritį, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
L. Savickas dėl deportuojamų vietnamiečių: reikės išsiaiškinti, kaip dirba Migracijos departamentas3
Kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus Lukas Savickas sako, kad svarbu turėti lanksčią migracijos politiką, kuri siektų išlaikyti verslą kuriančius užsieniečius Lietuvoje, o ne taikytų griežčiausias sankcijas remdamasi formalumais....
-
Prezidentas iš I. Ruginienės tikisi sprendimų dėl antros pensijų pakopos1
Prezidentas iš būsimos socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės pirmiausia tikisi sprendimų dėl galimybės anksčau laiko pasitraukti iš antros pakopos pensijų sistemos, sako šalies vadovo patarėja. ...
-
VERT patvirtino kainas: kai kuriems vartotojams nuo sausio už dujas ir elektrą teks mokėti brangiau
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį patvirtino maždaug 4 proc. didesnius bendrovės „Ignitis“ visuomeninius elektros tarifus 2025 metų pirmajam pusmečiui. ...
-
R. Dargis: užsieniečių smulkiajam verslui reikėtų naikinti prievolę dėl lietuvių įdarbinimo
Užsieniečių Lietuvoje vystomam smulkiam verslui reikėtų naikinti reikalavimą įdarbinti bent du lietuvius ar kitų Europos Sąjungos (ES) šalių gyventojus, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Robertas Dargis. ...
-
VMI kliento profilis – tarsi vizitinė kortelė1
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) prieš porą metų pristatė kliento profilį. Tai patogiai, vienoje vietoje pateikiami VMI vertinami duomenys apie įmonę, skirti susipažinti, kaip mokesčių mokėtoją mato ir kokių rizikų jo veikloje įžve...