- Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Darbdavių, profesinių sąjungų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA) didinimo nuo 2025 metų daugiau nebeketina svarstyti – ketinama laukti Vyriausybės sprendimo.
Taip buvo nutarta antradienį per neeilinį posėdį, kurį inicijavo darbdaviai, su profsąjungomis nepritariantys Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymui kitais metais didinti MMA 12,3 proc. iki 1038 eurų (prieš mokesčius).
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas aiškino, kad ministerijos siūlymas pateiktas, nes kol vyko derybos dėl Lietuvos banko pateikto siūlymo, kaip didinti MMA , atsinaujino ekonominės raidos prognozės.
Pasak ministro, pagal tas prognozes aišku, kad vidutinis atlyginimas 2026 metais bus didesnis, negu buvo manyta diskusijų dėl MMA pradžioje, todėl MMA dydis 2025–2026 metais irgi turėtų augti šiek tiek daugiau, o ne 10 proc., kad MMA pasiektų 50 proc. vidutinio atlyginimo.
Trišalės tarybos pirmininkas Arvydas Dambrauskas priekaištavo, kad tarybos nariai patys nesusitardami dėl MMA, jos dydžio nustatymą perdavė ministerijai ir Vyriausybei.
„Numetam Vyriausybei spręsti ir nepatenkinti, kai ji sprendžia“, – tvirtino jis.
„Jeigu pramonėje yra problemos, įsigilinkite, pagalvokite, kokios tos problemos ir kiek mes galime dasidėti visi bendrai, o ne kiekvienas traukti į vieną pusę, o kitas – į kitą“, – pridūrė Trišalės tarybos vadovas.
Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas Algirdas Bartkus siūlė neskubinti sprendimų dėl MMA, o palaukti antro ketvirčio darbo užmokesčio rezultatų.
„Ir pagal tuos antro ketvirčio rezultatus dėl darbo užmokesčio priimti sprendimus“, – siūlė A. Bartkus.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis posėdyje tvirtino, kad verslas „jautriai pergyvena MMA pokyčius“.
„Nėra vilčių, kad VDU (vidutinis darbo užmokestis – BNS) bus mažesnis, kad galėtume projektuoti mažesnį skaičių (MMA – BNS)“, – teigė Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė.
Profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkė Kristina Krupavičienė pareiškė, kad dabartinė MMA nustatymo formulė yra tinkama, o jeigu norima į ją įtraukti našumo rodiklį, apie tai reikia diskutuoti.
„(Reikia – BNS), kad darbdaviai žiūrėtų trupučiuką plačiau, o ne tik apie savo verslą“, – tvirtino K. Krupavičienė.
Pasak jos, apie 20 proc. Lietuvos darbuotojų gaunamas atlyginimas „yra apie MMA“, o 10 proc. uždarbis net nesiekia MMA.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Evalda Šiškauskienė aiškino, kad MMA didinimas kenks maitinimo sektoriui.
„Apyvartos praėjusį mėnesį krito 11 proc., šį o 8 proc. Vartojimas ženkliai krenta. Labai sudėtinga. Bet koks MMA didinimas ves verslą į šešėlį“, – teigė ji.
Trišalė taryba birželį nesutarė, kiek nuo kitų metų turėtų didėti MMA.
Profsąjungos siūlė ją didinti 15,7 proc. iki 1070 eurų, o verslo organizacijos – 10 proc. iki 1016 eurų.
Lietuvos bankas (LB) gegužę siūlė kitais metais minimalų atlygį didinti 10 proc. iki 1016 eurų, o 2026 metais – dar 10,5 proc. iki 1123 eurų.
Šiuo metu MMA siekia 924 eurus ir sudaro apie 45 proc. vidutinio atlyginimo. „Sodros“ duomenimis, tokį atlyginimą gauna apie 110 tūkst. žmonių arba 9 proc. visų dirbančiųjų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Litgrid“: sumažėjus importui iš Suomijos elektra brango 4 proc.
Sumažėjus importui iš Suomijos vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę augo 4 proc. iki 90,1 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
LEA: pastarąją savaitę nežymiai sumažėjo biokuro ir benzino kainos
Praėjusią savaitę Lietuvoje po 0,1 proc. sumažėjo biokuro ir benzino kainos. Tuo metu dyzelinas pabrango 1,1 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
ILTE gavo 8 finansavimo paraiškas iš gynybos investuotojų Lietuvoje ir užsienyje
Finansų įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) sulaukė 8 gynybos sektoriaus įmonių, veikiančių Lietuvoje ir į rinką ateiti planuojančių iš užsienio, paraiškų gauti ketvirtadalio milijono eurų vertės finansavimą, sako ILTE vald...
-
ILTE: Lietuvos įmonių investicijoms trūksta 5 mlrd. eurų1
Lietuvos įmonių investicijoms 2023–2024 metais trūko 5 mlrd. eurų, rodo nacionalinės plėtros įstaigos ILTE (buvusi „Invega“) atlikta apklausa. ...
-
LB ir FNTT stiprina kritptoturto paslaugų tiekėjų priežiūrą
Lietuvos bankas ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pirmadienį pasirašys susitarimą, numatantį stiprinti bendradarbiavimą prižiūrint kriptoturto paslaugų teikėjus. ...
-
Prezidentas susitiks su kandidatais į energetikos ir kultūros ministrus2
Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia susitikimus su kandidatais į ministrų postus, pirmadienį jis susitiks su pretendentais į Energetikos ir Kultūros ministerijų vadovus. ...
-
SIM kortelių taip paprastai nebenusipirksite: abejoja, kad tai pažabos sukčius7
Nuo kitų metų norint įsigyti išankstinio mokėjimo SIM korteles, bus privaloma pateikti savo asmeninius duomenis. Taip tikimasi užkirsti kelią telefoniniams sukčiams, kasmet iš žmonių išviliojantiems milijonus eurų. Vis dėlto, ka...
-
Neramina Lietuvos gimstamumas: kas laukia šalies ekonomikos?26
Lietuvos gimstamumo statistika neramina. Per pastaruosius trisdešimt metų naujagimių registruojama bent perpus mažiau, nesiekiame net Europos Sąjungos vidurkio. O kurti šeimą lietuvaičių nepaskatina net dosnios išmokos. ...
-
Po skandalo dėl „Teltonikos“ – liūdnos išvados: niekas nežino, kaip išlipti iš biurokratų pelkės11
Niekas negali pasakyti, kaip išlaisvinti valstybę iš biurokratų pelkės. Naudos Lietuvai turinčios siekti valstybės įmonės ne tik nesusikalba, bet netgi konkuruoja. Stringa tiek daug projektų, kad lėtėja visos valstybės vystymasis. Akiv...
-
Kėdainių rajone griežtinama afrikinio kiaulių maro kontrolė
Kėdainių rajone šį mėnesį nustačius afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejį griežtinama situacijos stebėsena. ...