- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Du penktadaliai arba 40 proc. lietuvių yra svarstę pradėti nuosavą verslą, rodo „Swedbank" Finansų instituto užsakymu atlikta Baltijos šalių apklausa apie papildomas pajamas.
Apie galimybę gauti papildomų pajamų iš nuosavo verslo yra galvoję 39 proc. estų ir 35 proc. latvių. Svarstančiųjų kurti nuosavą verslą dalis Lietuvoje yra didžiausia trijose Baltijos šalyse, o pagrindinė noro užsiimti tokia veikla priežastis siekis gauti daugiau pajamų.
„Tyrimo rezultatai parodė, kad palyginus su latviais ir estais, Lietuvos gyventojai apskritai yra labiausiai linkę papildomai uždarbiauti. Todėl natūralu, kad jie dažniau svarsto ir apie nuosavo verslo galimybę. Ne paskutinėje vietoje ir realios galimybės verslo startuoliams. Pagal palankumą pradėti verslą, Lietuva šiais metais yra 8 vietoje iš 189 šalių, įmonę čia galima įkurti per 3 dienas naudojantis internetu, suteikiama pelno mokesčio lengvata", - teigia Odeta Bložienė, „Swedbank" Finansų instituto vadovė Lietuvoje.
Anot O. Bložienės, pradėti savo verslą dažnai vilioja ir interneto atveriamos galimybės. Tai prekyba internetu, galimybė plėtoti verslą užsienio rinkose, teikti konsultacijų ar kitokias paslaugas nuotoliniu būdu.
Kredito biuro „Creditinfo" duomenimis, steigti savo įmonę šalies gyventojai pasiryžta sulaukę vidutiniškai 37 metų amžiaus, tačiau yra ir tik ką baigusių vidurinę mokyklą, ir solidaus amžiaus lietuvių, kurie imasi nuosavo verslo. Pavyzdžiui, per metus nuo 2015 m. rugpjūčio iki 2016 m. rugpjūčio buvo įsteigtos 35 verslo įmonės, kurių steigėjai 71-80 metų amžiaus žmonės, dar 6 Lietuvos gyventojai tuo pačiu laikotarpiu pradėjo nuosavą verslą būdami garbaus 81-90 metų amžiaus.
„Natūralu, kad didžiausia pradedančiųjų verslininkų dalis yra tokio amžiaus, kai gyventojai jau yra sukaupę ir gyvenimiškos patirties, ir įgiję praktinių verslo, darbo santykių įgūdžių. Tačiau tuo pačiu jie yra kupini energijos ir entuziazmo imtis naujos veiklos, mokytis naujų dalykų", - duomenis komentuoja „Swedbank" Finansų instituto vadovė.
Vis dėlto, gyventojų apklausos duomenimis, trečdalis Lietuvos gyventojų (33 proc.) niekada nesvarstė galimybės pradėti nuosavą verslą. Estijoje ši dalis beveik tokia pati (34 proc.), o Latvijoje ji didžiausia ir siekia 38 procentus.
„Praėjusiais metais pusė mūsų šalies gyventojų teikė laisvai samdomų specialistų, remonto, pagalbos namuose paslaugas, pardavinėjo pačių pagamintą ar užaugintą produkciją arba užsiėmė kitokia veikla, siekdami gauti papildomų pajamų. Tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje papildomai uždarbiaujančiųjų dalis sudaro apie 40 procentų", - tyrimo duomenis komentuoja O. Bložienė.
Didžiausia dalis apklaustųjų visose trijose Baltijos šalyse teigia, kad papildomai užsidirbti juos motyvuotų 200 eurų per mėnesį. Tačiau vertinant kiekvienos šalies duomenis atskirai, mūsų šalies gyventojus motyvuotų mažesnės sumos nei kaimynus.
Reprezentatyvų gyventojų nuomonės tyrimą „Swedbank" Finansų instituto užsakymu atlikto bendrovė „SKDS". Jame dalyvavo 1000 respondentų Lietuvoje, 1005 Latvijoje ir 1000 Estijoje, kurių amžius nuo 18 iki 74 metų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atskleista, kiek per metus papilnėjo turtuolių piniginė: sąraše – ir V. Germanas4
Lietuvoje – šeši milijardieriai. Žurnalas „Top“ paskelbė 500 turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašą. O šiųmečio reitingo netikėtumas – už finansinius nusikaltimus teistas ir dabar už grotų dėl &bd...
-
R. Pocius: dujų kainos kitą pusmetį turėtų išlikti stabilios
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas sako, kad dujų kainos kitų metų sausį–birželį turėtų išlikti stabilios, o priešingą tendenciją lemtų geopolitiniai veiksniai. ...
-
Lietuva neįgyvendina elektronikos atliekų tvarkymo tikslų: tai lemia ne tik sąmoningumo trūkumas?
Lietuvoje elektros ir elektronikos įrangos atliekų surenkama per mažai, sako elektronikos atliekų tvarkymo ekspertai ir pažymi, kad tokią situaciją iš esmės lemia dvi priežastys – gyventojų sąmoningumo trūkumas ir nelegali tokių atlie...
-
Verslo bendruomenė steigia komisiją prieš biurokratizmą2
Šalies verslui kalbant apie biurokratines kliūtis įvairiems projektams Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) iniciatyva steigiama visuomeninė Efektyvios valstybės komisija. Jos iniciatoriai, be to, kviečia naują Vyriausybę steigti Dvišalę ...
-
Maisto produktų importui augant, pirkėjas renkasi lietuvišką kokybę1
Periodiškai atliekamos apklausos rodo, kad šalies pirkėjai pirmenybę teikia lietuviškiems populiariausiems maisto produktams ir vertina jų kokybę. Tačiau statistiniai duomenys byloja, kad daugelio panašių gaminių vis daugiau ...
-
Kandidantas į susisiekimo ministrus E. Sabutis: vienas svarbiausių darbų – kelių fondas3
Naujiems valdantiesiems žadant įkurti naują kelių fondą ir taip didinti investicijas į kelius, kandidatas į susisiekimo ministrus Eugenijus Sabutis sako, kad tai bus vienas svarbiausių jo darbų. ...
-
VERT: gruodį didėja ir vidutinė šilumos kaina
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį sieks 7,72 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 7,2 proc. daugiau nei lapkritį, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
L. Savickas dėl deportuojamų vietnamiečių: reikės išsiaiškinti, kaip dirba Migracijos departamentas3
Kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus Lukas Savickas sako, kad svarbu turėti lanksčią migracijos politiką, kuri siektų išlaikyti verslą kuriančius užsieniečius Lietuvoje, o ne taikytų griežčiausias sankcijas remdamasi formalumais....
-
Prezidentas iš I. Ruginienės tikisi sprendimų dėl antros pensijų pakopos1
Prezidentas iš būsimos socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės pirmiausia tikisi sprendimų dėl galimybės anksčau laiko pasitraukti iš antros pakopos pensijų sistemos, sako šalies vadovo patarėja. ...
-
VERT patvirtino kainas: kai kuriems vartotojams nuo sausio už dujas ir elektrą teks mokėti brangiau
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį patvirtino maždaug 4 proc. didesnius bendrovės „Ignitis“ visuomeninius elektros tarifus 2025 metų pirmajam pusmečiui. ...