„Remiantis Lietuvos banko duomenimis, gyventojų indėliai šalies finansų įstaigose 2021 m. pabaigoje siekė apie 20 mlrd. eurų. Esant dviženklei infliacijai, nesunku paskaičiuoti, kad šių santaupų vertė per metus teoriškai gali sumažėti keliais milijardais eurų. Aišku, skirtingi produktai ir paslaugos pabrangsta nevienodai, todėl kiekvienam namų ūkiui infliacijos poveikis yra skirtingas“, – sakė „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimo specialistas Rolandas Rodzis.

Kaip nuo didelės infliacijos savo santaupas ketina apsaugoti šalies gyventojai ir kurie iš jų pasirinktų būdų gali būti veiksmingiausi?

(Ne)racionali gyventojų elgsena

Kaip parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta reprezentatyvi šalies gyventojų apklausa, didesnės infliacijos akivaizdoje žmonės dažniausiai būtų linkę padidinti savo taupymo normą – tokį pasirinkimą įvardijo 27 proc. respondentų.

„Gyventojų nusiteikimą daugiau taupyti vyraujant aukštai infliacijai iš dalies galima paaiškinti poreikiu užsitikrinti finansinį saugumą. Baimindamiesi kainų kilimo artimiausioje ateityje, žmonės galbūt nėra iki galo tikri dėl savo finansinių galimybių, todėl jie linkę dar daugiau pinigų skirti vadinamajai finansinei pagalvei. Galiausiai, mažiau vartojimo reikmėms išleistų pinigų šalies mastu taip pat gali prisidėti prie infliacijos slopinimo“, – teigė R. Rodzis.

Kita vertus, susiduriant su didesne infliacija ir brangstančiomis prekėmis, gali kaip tik kilti noras greičiau leisti savo santaupas ir įsigyti įvairių daiktų ar paslaugų, už kurias jau artimiausioje ateityje reikėtų mokėti brangiau. Visgi, remiantis tyrimo duomenimis, vartojimui daugiau pinigų dėl didesnės infliacijos būtų linkę nukreipti tik nedidelė dalis (8 proc.) šalies gyventojų.

Pasak R. Rodzio, nors daiktų, ypač brangiau kainuojančių, įsigijimas gali atrodyti kaip racionalus pasirinkimas, kuris ilgainiui turėtų padėti sutaupyti, tačiau tai galioja anaiptol ne visada.

„Infliacija yra išvestinis dydis, kuris susideda iš plataus krepšelio įvairių prekių ir paslaugų, kuriame vienos brangsta sparčiau, o kitos mažiau arba jų kaina net nesikeičia. Todėl sprendimas imti labiau išlaidauti ir pirkti dalykus, kurie šiuo metu jums nebūtini, yra prasta strategija pinigų vertei išsaugoti“, – sakė „Swedbank“ ekspertas.

NT kaip apsaugos nuo infliacijos priemonė

Vienas iš populiaresnių pirkinių saugantis nuo infliacijos yra nekilnojamasis turtas. Tokį apsaugos nuo infliacijos būdą rinktųsi kas penktas šalies gyventojas (21 proc.).

Vertinant ilgalaikę tendenciją, nekilnojamojo turto brangimas atitinka infliaciją ir gali padėti išsaugoti santaupų vertę.

„Nekilnojamasis turtas tradiciškai išlieka pageidaujama investicija ir apsaugos nuo infliacijos priemone. Vertinant ilgalaikę tendenciją, nekilnojamojo turto brangimas atitinka infliaciją ir gali padėti išsaugoti santaupų vertę“, – pastebėjo R. Rodzis.

Tiesa, „Swedbank“ ekspertas atkreipia dėmesį, kad nekilnojamasis turtas ne visiems prieinama investicinė priemonė dėl santykinai didelės jo įsigijimo kainos. Be to, tokios investicijos grąža priklauso ne tik nuo bendros NT kainų krypties rinkoje, bet ir nuo situacijos konkrečioje vietoje ar pačio NT objekto ypatybių.

„Tai reiškia, kad, įsigijus nelikvidų NT objektą, jis nebūtinai padės apsisaugoti nuo infliacijos, be to, ilgainiui jis net gali netekti savo vertės ir jį parduoti nusprendęs savininkas patirs nuostolių“, − pažymėjo „Swedbank“ ekspertas.

Tuo metu 15 proc. gyventojų nurodo, kad, siekdami išvengti didelės infliacijos įtakos, sieks greičiau įsigyti kitus brangius pirkinius. Pasak R. Rodzio, jei toks brangus pirkinys, kaip naujas automobilis, buvo planuotas jau anksčiau ir jis tikrai reikalingas, tada taip galima išsaugoti šiek tiek pinigų vertės. Tačiau kaip ilgalaikė vertės išsaugojimo priemonė daugelis brangių pirkinių netinkami, nes jie bėgant metams vis tiek bus linkę nuvertėti.

Ilgametė akcijų grąža gerokai lenkia infliaciją

Galiausiai, 14 proc. gyventojų nuo infliacijos poveikio siektų apsisaugoti, lėšas nukreipdami į investicines priemones. Pasak „Swedbank“ atstovo, ilgalaikis reguliarus lėšų investavimas gali padėti aplenkti infliaciją ir uždirbti teigiamos grąžos bei padidinti savo sukauptų lėšų vertę.

„Pavyzdžiui, ilgametė pagrindinio JAV akcijų indekso „S&P 500“ grąža, atmetus infliacijos įtaką, sudaro apie 7 proc. Žvelgiant į pastarųjų 30 metų rezultatus, galima pastebėti, kad šį indeksą sudarančių akcijų kainos prieaugis viršija infliacijos rodiklį vidutiniškai bent ketverius metus iš penkerių“, – komentavo R. Rodzis.

Jis atkreipė dėmesį, kad nuo investavimo šiuo metu kai ką gali sulaikyti pastaruoju metu sunkiai nuspėjama finansų rinkų kryptis. Vis dėlto pradėjus nuo santykinai nedidelių sumų, jas investuojant reguliariai ir į plačią diversifikaciją siūlančias priemones, pavyzdžiui, įvairių pasaulio regionų investicinius fondus ar biržose prekiaujamus fondus, ilgainiui galima pasiekti teigiamos grąžos, kuri gerokai pranoks infliaciją.

Kita alternatyva – rinktis atskirų sektorių ar įmonių akcijas, kurių veiklos rezultatams ar ateities perspektyvoms didelė infliacija nedaro tokios žalos ar net gali turėti teigiamo poveikio. Tarp infliacijai mažiau paveikių investicijų dažniausiai įvardijamos vertės akcijos, tai yra stabilius pajamų srautus ir pelną generuojančios įmonės, kurios rinkoje išsiskiria žemesniais už vidutinį įverčiais.

Reprezentatyvią Baltijos šalių gyventojų apklausą „Swedbank“ užsakymu atliko visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Tyrimo metu apklausti po daugiau kaip 1 tūkst. gyventojų nuo 18 iki 75 m. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.