- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kaip ir dauguma europiečių, lietuviai labiausiai susirūpinę tuo, kad dėl krizės žmonės sunkiau susiranda darbą. Tai parodė Europos Parlamento užsakymu atliktas Eurobarometro tyrimas. Daug apklaustųjų pripažino, kad vaikų turėjimas gali apsunkinti moters priėmimą į darbą, o į profesinę patirtį labiau atsižvelgiama priimant vyrus. Kita vertus, lietuviai moterų teisių padėtį vertina geriau negu vidutiniai europiečiai. Jie taip pat teikia mažiau svarbos darbo patikimumui bei lankstumui.
Beveik pusė apklaustųjų pripažino, kad dėl krizės jauni žmonės sunkiau susiranda darbą. 39 proc. lietuvių ir 37 proc. europiečių susirūpinę dėl to, kad krizė privertė žmones dirbti darbą, neatitinkantį jų kvalifikacijos. Tai, kad padaugėjo nepatikimo ar nesaugaus darbo, pripažįsta 42 proc. europiečių, tačiau vos 15 proc. lietuvių. Paklausti apie kovos su krize prioritetus, absoliuti dauguma – 66 proc. europiečių ir net 74 proc. lietuvių – paminėjo kovą su nedarbu, ypač jaunimo. Palyginti su kitais europiečiais, lietuviai teikia daugiau reikšmės perkamosios galios didinimui, pensijoms ir būstui, o mažiau – investicijoms į švietimą ir mokymą, ūkio augimo skatinimui, valstybės skolos mažinimui ir investicijoms į aplinkosaugą.
35 proc. lietuvių ir 49 proc. europiečių įsitikinę, jog vaikų turėjimas gali paveikti sprendimą dėl moters įdarbinimo, tuo tarpu šio veiksnio svarbą įdarbinant vyrą paminėjo tik 6-7 proc. apklaustųjų. Įdarbinant moterį daug svarbesnė yra ir žmogaus išvaizda, pripažino daugelis apklaustųjų. Darbo valandų lankstumo svarbą įdarbinant paminėjo vos 15 proc. apklaustųjų Lietuvoje ir beveik trečdalis – visoje ES. Kita vertus, gerokai daugiau lietuvių negu vidutinių europiečių pripažįsta kvalifikacijos, profesinės patirties bei kompiuterinių įgūdžių svarbą įdarbinant moteris.
25 proc. lietuvių ir 30 proc. europiečių mano, kad krizė padidino vyrų ir moterų darbo užmokesčio atotrūkį. Padidėjusius sunkumus moterims derinant asmeninį ir profesinį gyvenimą paminėjo 30 proc. europiečių, tačiau tik 19 proc. lietuvių. Penktadalis apklaustųjų įsitikinę, kad dėl krizės pagausėjo prostitucijos ir prekybos moterimis. Nevienodą lyčių užduočių pasidalijimą šeimoje paminėjo 20 proc. europiečių, bet tik 14 proc. lietuvių. Įdomu tai, kad panašūs rezultatai yra Estijoje, tuo tarpu Latvijoje bei Lenkijoje ši problema suvokiama kaip gerokai opesnė.
Atotrūkis tarp moterų ir vyrų darbo užmokesčio, sunkumai derinant asmeninį gyvenimą su darbu, smurtas prieš moteris bei prekyba jomis įvardinti kaip svarbiausios šios srities problemos, kurias kitąmet vykstančiuose Europos Parlamento rinkimuose turėtų iškelti kandidatai. Tuo tarpu tai, kad maža dalis moterų įmonėse ar politikoje užima atsakingas pareigas, rūpi vos 6-8 proc. lietuvių ir europiečių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atskleista, kiek per metus papilnėjo turtuolių piniginė: sąraše – ir V. Germanas5
Lietuvoje – šeši milijardieriai. Žurnalas „Top“ paskelbė 500 turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašą. O šiųmečio reitingo netikėtumas – už finansinius nusikaltimus teistas ir dabar už grotų dėl &bd...
-
R. Pocius: dujų kainos kitą pusmetį turėtų išlikti stabilios
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas sako, kad dujų kainos kitų metų sausį–birželį turėtų išlikti stabilios, o priešingą tendenciją lemtų geopolitiniai veiksniai. ...
-
Lietuva neįgyvendina elektronikos atliekų tvarkymo tikslų: tai lemia ne tik sąmoningumo trūkumas?
Lietuvoje elektros ir elektronikos įrangos atliekų surenkama per mažai, sako elektronikos atliekų tvarkymo ekspertai ir pažymi, kad tokią situaciją iš esmės lemia dvi priežastys – gyventojų sąmoningumo trūkumas ir nelegali tokių atlie...
-
Verslo bendruomenė steigia komisiją prieš biurokratizmą2
Šalies verslui kalbant apie biurokratines kliūtis įvairiems projektams Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) iniciatyva steigiama visuomeninė Efektyvios valstybės komisija. Jos iniciatoriai, be to, kviečia naują Vyriausybę steigti Dvišalę ...
-
Maisto produktų importui augant, pirkėjas renkasi lietuvišką kokybę1
Periodiškai atliekamos apklausos rodo, kad šalies pirkėjai pirmenybę teikia lietuviškiems populiariausiems maisto produktams ir vertina jų kokybę. Tačiau statistiniai duomenys byloja, kad daugelio panašių gaminių vis daugiau ...
-
Kandidantas į susisiekimo ministrus E. Sabutis: vienas svarbiausių darbų – kelių fondas3
Naujiems valdantiesiems žadant įkurti naują kelių fondą ir taip didinti investicijas į kelius, kandidatas į susisiekimo ministrus Eugenijus Sabutis sako, kad tai bus vienas svarbiausių jo darbų. ...
-
VERT: gruodį didėja ir vidutinė šilumos kaina
Vidutinė centralizuotos šilumos kaina Lietuvoje gruodį sieks 7,72 cento (be PVM) už kilovatvalandę (kWh) – 7,2 proc. daugiau nei lapkritį, skelbia Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT). ...
-
L. Savickas dėl deportuojamų vietnamiečių: reikės išsiaiškinti, kaip dirba Migracijos departamentas3
Kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministrus Lukas Savickas sako, kad svarbu turėti lanksčią migracijos politiką, kuri siektų išlaikyti verslą kuriančius užsieniečius Lietuvoje, o ne taikytų griežčiausias sankcijas remdamasi formalumais....
-
Prezidentas iš I. Ruginienės tikisi sprendimų dėl antros pensijų pakopos1
Prezidentas iš būsimos socialinės apsaugos ir darbo ministrės Ingos Ruginienės pirmiausia tikisi sprendimų dėl galimybės anksčau laiko pasitraukti iš antros pakopos pensijų sistemos, sako šalies vadovo patarėja. ...
-
VERT patvirtino kainas: kai kuriems vartotojams nuo sausio už dujas ir elektrą teks mokėti brangiau
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) ketvirtadienį patvirtino maždaug 4 proc. didesnius bendrovės „Ignitis“ visuomeninius elektros tarifus 2025 metų pirmajam pusmečiui. ...