Tyrimas: naftos gavyba Lietuvoje didesnio poveikio aplinkai nedaro

Stebėjimų duomenys rodo, kad naftos gavyba Lietuvoje nedaro didesnio poveikio aplinkai – požeminiame vandenyje neaptinkama pavojingų aplinkai naftos produktų.

Lietuvoje nafta išgaunama nuo 1990 metų. Leidimai naudoti angliavandenilių išteklius (vykdyti paiešką/žvalgybą) Lietuvoje yra išduoti 6 bendrovėms: AB „Lotos-Geonafta“, UAB „Minijos nafta“, UAB „Manifoldas“, UAB „Genčių nafta“, UAB „LL Investicijos“, UAB „UAB „TanOil“. 2014 m. pradžioje nafta buvo išgaunama 15 telkinių.

Nuo 1990 m. iki 2013 m. pabaigos Lietuvoje išgauta ~4, 3 mln. t (5,4 mln. kub. m) naftos. Prognozinis tradicinės naftos išgaunamųjų išteklių likutis – 2,2 mln. t.

Lietuvoje 2013 metais išgauta 86,11 tūkst. t (104,97 tūkst. kub. m) naftos. Mažėjant naftos gavybai didėja ir su nafta į žemės paviršių išsiurbiamo didelės mineralizacijos požeminio vandens kiekiai (sūrymai, susidarantys atskyrus naftą nuo vandens). Vadovaujantis Požeminio vandens apsaugos nuo taršos taisyklėmis, sūrimai gali būti grąžinami į tuos pačius vandeninguosius sluoksnius, iš kurių išgaunama nafta. Dažniausiai tai yra chloridinis natrio vanduo. 2013 metais į injekcinius gręžinius supumpuota daugiau kaip 1 mln. kub. m sūrymų.

Požeminio vandens monitoringą naftos gavybos metu reglamentuoja Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatai. Vadovaujantis jais, kiekvienoje gavybos aikštelėje atliekamas ekogeologinis tyrimas ir parengiama požeminio vandens monitoringo programa. Dabar gruntinio požeminio vandens monitoringas vykdomas 19 naftos gavybos aikštelių, kuriose įrengta daugiau kaip 100 stebėjimo gręžinių. Per stebėjimų laikotarpį sukaupta daugiau kaip 2 000 cheminių vandens analizių.

Daugiamečių stebėjimų duomenys rodo, kad naftos gavybos aikštelės didesnio poveikio aplinkai nedaro: požeminiame vandenyje neaptinkama pavojingų aplinkai naftos produktų. Didžioji turimos informacijos dalis rodo, kad gavybos aikštelėse gruntinis vanduo išlieka foninio lygio (36 proc.) arba yra geros būklės (52 proc.).

Stebėjimo gręžiniuose, kurie įrengti injekcinių gręžinių apylinkėse, matomas ribines vertes viršijantis chloridų kiekis gruntiniame vandenyje. Tokių padidėjimų nustatyta 12 proc. Tai rodo, kad injektuojant sūrymą į gilius sluoksnius pažeidžiamos technologijos ir į aplinką patenka tam tikras druskų kiekis. Tačiau šis poveikis pasireiškia lokalioje teritorijoje ir neišplinta už gavybos aikštelių ribų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių