- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo pirmininkas abejoja, ar galimos Kinijos investicijos į Klaipėdos uostą galėtų paveikti Lietuvos vidaus politiką, viešojoje erdvėje pasigirdus nuogąstavimams dėl šios komunistinės Azijos valstybės.
Viktoras Pranckietis teigė nematęs Valstybės saugumo departamento (VSD) tariamos pažymos dėl grėsmių, susijusių su Kinijos investicijomis.
„Ne, aš to rašto nemačiau, galbūt jis bus skirtas ir man, tada pamatysiu. Bet turbūt turėtume kalbėti apie tai, kad mes savo valstybės interesus turime užtikrinti ir jeigu kam nors yra kokių nors įtarimų, reikia apie juos diskutuoti, kad mūsų interesai mums pirmiausia, o po to – visi prekybiniai ir kitų šalių interesai mūsų uoste“, – Žinių radijui sakė V. Pranckietis.
„Aš neįsivaizduočiau (Kinijos – BNS) įtakos vidinei politikai, sprendžiant vieną kitą ekonominį klausimą“, – pridūrė parlamento vadovas.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Vytautas Bakas teigia, kad rudenį Seime bus aptariami Lietuvos politiniai ir ekonominiai santykiai su Kinija. Pasak Seimo narės Aušros Maldeikienės, komitetas yra gavęs VSD informaciją dėl grėsmių, susijusių su Kinijos investicijomis į Lietuvą. Bet V. Bakas šios informacijos nekomentuoja.
„Kaip komiteto vadovas siūlysiu labai rimtai įtraukti į diskusijų planą, tai padarysime bendrai su Europos reikalų komitetu ar Užsienio reikalų komitetu – mūsų santykius su Kinija aptarsime. Kaip valstybė mes turime turėti supratimą apie tai, kokios yra ne tik galbūt naudos, bet ir iššūkiai su šia šalimi. Mes matome, kad JAV su ES atsargiai žiūri, girdime tokias kontraversijas“, – antradienį BNS teigė Vytautas Bakas.
VSD nekomentuoja, ar Seimo komitetui pateikė pažymą apie galimas Kinijos grėsmes Lietuvai.
Kai kurie šalies pareigūnai baiminasi, jog komunistinė Kinija per investicijas gali įgyti svertų vidaus politikai.
Lietuvoje šiuo metu investuotojus tikrina speciali Vyriausybės komisija, galinti uždrausti jiems ateiti į šalį, jeigu jie kelia riziką nacionaliniam saugumui.
Kinijos valdoma transporto ir logistikos, nekilnojamojo turto bei finansų gigantė „China Merchants Group“ (CMG) prieš kelerius metus prakalbo apie galimybę per Klaipėdą gabenti krovinius. Bendrovė Baltarusijoje vysto pramonės parką „Great Stone“, o tiesiausias kelias produkcijos eksportui būtų per Klaipėdą.
Klaipėdos uosto vadovas Arvydas Vaitkus yra sakęs, kad CMG yra išreiškusi norą Klaipėdoje pastatyti naują konteinerių terminalą. 2016 metais ji bandė investuoti į vieną didžiausių Klaipėdos uosto krovos bendrovių „Klaipėdos Smeltę“, tačiau sandoris nepavyko.
S. Skvernelis: kol kas nėra pagrindo nerimauti dėl Kinijos investicijų
Premjeras teigia kol kas nematantis grėsmių dėl galimų Kinijos investicijų Lietuvoje. Saulius Skvernelis sako, jog potencialūs investuotojai yra vertinami vienodai atsakingai.
„Mes kiekvieną potencialų investuotoją įvertiname, yra priimtas įstatymas (...) Kas yra susiję su mūsų strateginėmis įmonėmis, tai visiems investuotojams taikomas tas pas principas (...) Kol kas tikrai nėra grėsmės nerimauti, nes kažkokių ypatingų, stambių investicijų (Kinijos – BNS) nėra, ir nėra investicijų į mūsų strateginius projektus“, – žurnalistams Vyriausybėje trečiadienį sakė S. Skvernelis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius1
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...