- Roma Pakėnienė, Giedrius Gaidamavičiuas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybės gynimo taryba (VGT) artimiausiu metu rinksis į posėdį, kuriame svarstys elektros tinklų sinchronizavimo su kontinentine Europa klausimus.
Tai BNS patvirtino prezidento Gitano Nausėdos atstovas spaudai Ridas Jasiulionis.
Tinklų sinchronizavimo problemas pirmadienį aptars ir premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujama vyriausybinė sinchronizavimo bei vadinamųjų antiastravinių priemonių koordinavimo komisija. Pasak Vyriausybės atstovų, tai bus darbinis posėdis.
Energetikos ministras Dainius Kreivys prieš komisijos posėdį komentarų nepateikė.
„Nėra ką pasakoti. Derybos per žiniasklaidą nevedamos“, – žurnalistams teigė D. Kreivys.
Energetikos viceministras Albinas Zananavičius prieš posėdį sakė, jog sprendžiant dėl sinchronizavimo su Europa svarstomi įvairūs variantai – tarp jų ir vienašališkas Lietuvos pasitraukimas iš BRELL sutarties: „Viskas svarstoma, galiu garantuoti“.
Pasak komisijoje dalyvaujančio užsienio reikalų viceministro Egidijaus Meilūno, išsiskiriančios Baltijos šalių nuomonės dėl ankstesnio pasitraukimo iš BRELL sistemos neturi poveikio Lietuvos diplomatiniams santykiams su Latvija ir Estija.
„Tai diplomatinių santykių niekaip neveikia, nes iš tikrųjų šalių pozicijos įvairiais klausimais gali būti skirtingos“, – prieš komisijos posėdį žurnalistams teigė E. Meilūnas
Paskutinį kartą apie komisijos posėdį viešai skelbta 2021 metų spalį – tuomet ji vertino projekto įgyvendinimą – apžvelgė, kas padaryta pagal planą, peržiūrėjo kai kurių techninių darbų terminus, tačiau galutinis terminas tuomet liko nepakitęs – 2025 metų gruodis. Tačiau, pasak „Litgrid“ atstovų, komisijos posėdžiai vyksta nuolat.
Dabar Lietuvai siekiant anksčiau nei sutarta – jau 2024 metų vasarį – atsijungti nuo bendros Baltijos šalių, Rusijos ir Baltarusijos elektros sistemos (BRELL), sprendimas dėl to turi būti būti priimtas rugpjūtį. Tačiau Estijai ir Latvijai delsiant „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis pirmadienį sakė, kad vienai Lietuvai to padaryti nepavyks.
„Kaip sakoma, viltis miršta paskutinė, bet taip, kaip kryptis rodo, vis tiek mes nuo estų priklausomi. Tai jeigu jie pozicijos nepakeis tai, deja, bus pagal jų grafiką, ne pagal mus, dėl to, kad mes negalim vieni išeiti (iš BRELL sistemos – BNS)“, – LRT radijui pirmadienį teigė R. Masiulis.
Baltijos šalys yra pasirašiusios BRELL tinklo sinchronizavimo sutartį, pagal kurią jos yra sujungtos su Baltarusija ir Rusija. Ši sutartis atnaujinama kasmet vasario mėnesį. Norint teisiškai ją nutraukti apie tai turi būti pranešta prieš pusmetį – tai yra iki rugpjūčio 7 dienos, tuomet kitų metų vasarį būtų galima ją nutraukti.
Estijos klimato ministerijos generalinio sekretoriaus pavaduotojas Timas Tataras praėjusią savaitę pareiškė, jog atsijungti nuo Rusijos kontroliuojamos BRELL žiedo ir sinchronizuotis su Vakarų Europa anksčiausiai būtų galima tik 2025 metų pradžioje.
Pasak R,. Masiulio, estų siūloma data yra numatyta ir dabar, todėl jų pasiūlymas nėra niekuo ypatingas.
„Mums susidaro toks įspūdis, kad nei latviai, nei estai labai detaliai ir nebuvo svarstę, kaip jie čia atsijungs nuo Rusijos, nes jie nei tą sutartį gerai išsinagrinėję, nei paruošę aiškų planą, tai kaip įvyks tas atsijungimas“, – kalbėjo R. Masiulis.
Premjerė Ingrida Šimonytė anksčiau sakė neprarandanti vilties, kad pavyks įtikinti Baltijos šalių kolegas dėl spartesnės elektros tinklų sinchronizacijos su Europa. Energetikos ministras Dainius Kreivys yra teigęs, kad norint sinchronizuotis 2024 metais, BRELL sutarties nepratęsimo klausimas turi būti išspręstas dar šiemet.
Prezidentas Gitanas Nausėda savo metiniame pranešime teigė, jog „šie metai lemiami, siekiant kuo greitesnio atsijungimo nuo BRELL tinklo“.
G. Nausėda liepos 17-18 dienomis su darbo vizitu lankosi Briuselyje, kur, be kita ko, pirmadienį susitiks su Estijos premjere Kaja Kallas (Kaja Kalas), BNS pranešė R. Jasiulionis.
Birželio viduryje Seimas priėmė teisines sąlygas greitesniam Lietuvos elektros tinklų sinchronizavimui su Europa – 2024-ųjų pirmoje pusėje – sudarančias įstatymų pataisas.
Pagal 2018 metais pasirašytą Baltijos šalių vadovų ir Europos Komisijos susitarimą Lietuva, Latvija ir Estija su kontinentinės Europos tinklais turi sinchronizuotis iki 2025 metų pabaigos, tačiau Lietuva siekia šį procesą užbaigti 2024 metų pirmoje pusėje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LB ir FNTT stiprina kritptoturto paslaugų tiekėjų priežiūrą
Lietuvos bankas ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pirmadienį pasirašys susitarimą, numatantį stiprinti bendradarbiavimą prižiūrint kriptoturto paslaugų teikėjus. ...
-
Prezidentas susitiks su kandidatais į energetikos ir kultūros ministrus2
Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia susitikimus su kandidatais į ministrų postus, pirmadienį jis susitiks su pretendentais į Energetikos ir Kultūros ministerijų vadovus. ...
-
SIM kortelių taip paprastai nebenusipirksite: abejoja, kad tai pažabos sukčius7
Nuo kitų metų norint įsigyti išankstinio mokėjimo SIM korteles, bus privaloma pateikti savo asmeninius duomenis. Taip tikimasi užkirsti kelią telefoniniams sukčiams, kasmet iš žmonių išviliojantiems milijonus eurų. Vis dėlto, ka...
-
Neramina Lietuvos gimstamumas: kas laukia šalies ekonomikos?22
Lietuvos gimstamumo statistika neramina. Per pastaruosius trisdešimt metų naujagimių registruojama bent perpus mažiau, nesiekiame net Europos Sąjungos vidurkio. O kurti šeimą lietuvaičių nepaskatina net dosnios išmokos. ...
-
Po skandalo dėl „Teltonikos“ – liūdnos išvados: niekas nežino, kaip išlipti iš biurokratų pelkės9
Niekas negali pasakyti, kaip išlaisvinti valstybę iš biurokratų pelkės. Naudos Lietuvai turinčios siekti valstybės įmonės ne tik nesusikalba, bet netgi konkuruoja. Stringa tiek daug projektų, kad lėtėja visos valstybės vystymasis. Akiv...
-
Kėdainių rajone griežtinama afrikinio kiaulių maro kontrolė
Kėdainių rajone šį mėnesį nustačius afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejį griežtinama situacijos stebėsena. ...
-
Siūloma didinti baudas azartinių lošimų, alkoholio ir narkotikų vartojimo „taškams“
Mišrios Seimo narių grupės nariai siūlo numatyti administracinę atsakomybę už „taškų“, kur yra vartojamos narkotinės, psichotropinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos, turėjimą. ...
-
Seimas imasi dirbtinio intelekto reguliavimo, siekia patikslinti startuolio sąvoką
Seimas svarstys patikslinti kriterijus, pagal kuriuos įmonės patenka į startuolių kategoriją ir gali gauti valstybės paramą, taip pat Lietuvoje imsis reguliuoti dirbtinio intelekto (DI) naudojimą. ...
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis3
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...