- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Į Baltijos šalis vasarį importuota 435 GWh elektros. Lyginant su praėjusiais metais, tai – 43 proc. mažiau. Tokį pokytį nulėmė sumažėjęs elektros poreikis.
Elektros energijos suvartojimas regione vasarį buvo 11 proc. mažesnis nei sausį – 2,2 TWh. Tam įtakos turėjo oro sąlygos bei mažesnis mėnesio dienų skaičius. Latvijoje ir Estijoje elektros energijos poreikis sumažėjo 11 proc. ir atitinkamai siekė 620 GWh bei 738 GWh. Tuo tarpu Lietuvoje elektros poreikis nukrito 13 proc. iki 855 GWh.
„Nepastovūs orai vasarį buvo pagrindinis veiksnys, nulėmęs pokyčius elektros rinkoje. Būtent dėl oro sąlygų 14 proc. sumažėjo ir vietinės elektros generacija – regione pagaminta 1,8 TWh elektros. Tačiau, nepaisant kritimo, tai buvo didžiausias šio mėnesio rodiklis per pastaruosius ketverius metus. Apskritai, šalčio banga vasario viduryje gerokai pakoregavo elektrinių darbą. Pavyzdžiui, Rygos šiluminė elektrinė vasarį pagamino 275 GWh elektros energijos, o tai daugiau negu 4 kartus viršija praėjusių metų vasarį joje pagamintos elektros energijos kiekį, kuris siekė vos 64 GWh. Tačiau 32 proc. sumažėjus vandens lygiui Dauguvos upėje, hidroelektrinėse pagaminta tik 161 GWh elektros“, – aiškina Martynas Giga, „Elektrum Lietuva“ generalinis direktorius.
Lietuva vasarį buvo vienintelė auginusi vietinės gamybos apimtis – joje pagaminta 2 proc. daugiau elektros arba 206 GWh. Tuo tarpu Estijoje gamyba, lyginant su sausio mėn., sumažėjo 13 proc. iki 977 GWh, o Latvijoje – 19 proc. iki 595 GWh. Tačiau šis Latvijoje pagamintos elektros energijos kiekis viršija paskutinių trejų metų rodiklius: 2016 m. vasarį vietinės elektros gamyba siekė 440 GWh, o 2015 m. vasarį – 387 GWh. Iš viso Baltijos šalys vasarį pagamino 80 proc. visos reikalingos elektros energijos. Estijoje vietinės elektros gamyba viršijo poreikį 32 proc., Latvija pagamino 96 proc., o Lietuva – 24 proc. reikiamos elektros energijos.
Lietuvoje elektra pigo, kitose šalyse – brango
Vasarį Latvijoje ir Estijoje užfiksuotas kainų kilimas, o Lietuvoje – jų mažėjimas. Pastarojoje elektra vasarį kainavo 1 proc. mažiau nei sausį – 36,45 EUR/MWh. Latvijoje ir Estijoje kainos atitinkamai augo 3 proc. iki 36,26 EUR/MWh ir 6 proc. iki 35,13 EUR/MWh. Vis tik kainų svyravimo amplitudė Baltijos šalyse sumažėjo – jos svyravo nuo 16,54 EUR/MWh iki 70,2 EUR/MWh.
„Kainų augimą Latvijoje, Estijoje ir Šiaurės šalyse taip pat skatino nepastovios meteorologinės sąlygos. Pavyzdžiui, mėnesio viduryje atėjusi šalčio banga pakėlė kainas visame regione, o vėliau sugrįžusią vidutinę temperatūrą sustiprino išaugęs kritulių kiekis bei pakilęs vėjas Skandinavijoje“, – sako M. Giga.
Pasak eksperto, Lietuvoje ir Latvijoje kainai įtakos taip pat turėjo „NordBalt“ perdavimo jungties apribojimai – nuo vasario vidurio ji 10 dienų neveikė dėl neplanuoto gedimo, o po to buvo atjungta dar 24 valandoms. Ir nors visą mėnesį taip pat buvo apribotas jungčių pralaidumas iš Baltarusijos ir Lenkijos, elektros srautas iš šių regionų į Lietuvą išaugo, kompensuodamas ribotą elektros energijos importą per „NordBalt“.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Buvusio Telšių karinio miestelio teritorija ruošiama investicijoms
Telšių valdžia planuoja sutvarkyti buvusio karinio miestelio teritorijos susisiekimo infrastruktūrą, pritaikant ją verslo investicijoms. ...
-
SSVA perima statybos, teritorijų ir žemėtvarkos informacinių sistemų priežiūrą
Nuo sekmadienio statybos, teritorijų ir žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo ir informacinių sistemų priežiūra rūpinsis Statybos sektoriaus vystymo agentūra (SSVA), praneša Nacionalinė žemės tarnyba. ...
-
Du trečdaliai gyventojų galvoja, kad reikalai Lietuvoje blogėja5
Naujausia šalies gyventojų apklausa rodo, kad spalį ir lapkritį du trečdaliai gyventojų padėtį Lietuvoje įvertino kaip blogėjančią. Lyginant su rugsėju, pesimistiškai padėtį šalyje vertinančių gyventojų dalis padidėjo 3 p...
-
Aplinkos projektų valdymo agentūra: dėl daugiabučių renovacijos tikimės gauti per 500 paraiškų
Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) nuo lapkričio 11 d. leidus teikti paraiškas seniems daugiabučiams atnaujinti, kreipimųsi dar nesulaukta, informuoja agentūros Pastatų modernizavimo departamento direktorė Gintarė Burbienė. Tačiau, ka...
-
Netikėtai pabrango degalai: specialistai atskleidė priežastis7
Netikėtai pabrango degalai, ypač dyzelinas. Degalinių atstovai tikina, kad paprasčiausiai pradėtas tiekti žieminis dyzelinas, esą kainų šuolis – tradicinis. Vis dėlto kainas stebintys ekspertai pastebi, kad degalinėse degalai brango dvig...
-
„Juodojo penktadienio“ karštinė: kada pirkėjai pasimauna ant prekybininkų kabliuko?2
„Juodojo penktadienio“ karštinės pagauti gyventojai skubėjo pirkti. Kai kurie net specialiai ruošėsi: susiplanavo laisvadienius ir net važiavo į didžiuosius miestus, kur didesnis prekių pasirinkimas. Specialistai ragina nepames...
-
Griežtėja prašymų išduoti leidimus gyventi Lietuvoje sąlygos2
Nuo sekmadienio griežtėja prašymų išduoti leidimus gyventi Lietuvoje pateikimo per išorės paslaugų teikėją sąlygos, į juos nuo šiol kreiptis gali tik tos valstybės piliečiai, kurioje veikia padalinys. ...
-
R. Pocius: centralizuotas šildymas kitąmet turėtų kainuoti panašiai1
Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) paskelbus, kad gruodį centrinis šildymas brangs, reguliuotojo vadovas Renatas Pocius tikina, kad 2025-aisiais šildymo kainos turėtų laikytis panašiame lygyje. ...
-
Pienocentrą Kaune valdanti įmonė dėl paveldosaugos pažeidimų neteks miesto paramos4
Kauno Laisvės alėjoje esančių Pienocentro rūmų savininkas dėl Kultūros paveldo departamento (KPD) nustatytų fasado tvarkybos pažeidimų neteks miesto paramos, tačiau galės jos prašyti vėl, sako savivaldybė. ...
-
I. Ruginienė – už savanorišką kaupimą pensijai, 4 dienų darbo savaitę, ilgesnes atostogas48
Pretendentė į socialinės apsaugos ir darbo ministrės postą Inga Ruginienė teigia iš darbo profsąjungose į politiką atėjusi norėdama griežtesnės politinės valios priimant svarbius darbuotojams bei socialiai pažeidžiamiems žmonėms sprend...