Verslas, vartotojai nenori, kad policija perleistų dalies eismo įvykių tyrimus draudikams

Vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei pasiūlius draudikams spręsti dėl techninių eismo įvykių kaltininkų, šia idėja abejoja draudimo verslo ir vartotojų atstovai, prašantys dėl siūlymo pasisakyti Vyriausybę ir Lietuvos banką.

Tuo metu policija pabrėžia, jog tai sumažintų naštą pareigūnams bei sutaupytų mokesčių mokėtojų lėšų.

Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) penktadienį organizavo klausymus dėl A. Bilotaitės kaip Seimo narės pateiktų Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pataisų.

Pataisomis tikimasi sumažinti policijos pareigūnams nagrinėjant techninius eismo įvykius tenkančią administracinę naštą ir skirti resursus rimtesniems Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimams, kitiems nusikaltimams aiškintis.

„Šiuo siūlymu tikimės nuimti tikrai didelį darbo krūvį nuo mūsų policijos sistemos“, – BFK posėdyje penktadienį sakė A. Bilotaitė.

Jos teigimu, policijos pareigūnų darbo krūvis yra didžiulis, nagrinėdami civilinius, turtinius bei teisinius santykius atlieka tiesiogiai jiems nebūdingas funkcijas.

Pasak A. Bilotaitės, kasmet eismo įvykių tyrimas policijai kainuoja 1,5 mln. eurų: „Neturi už pažeidimus, turtinių santykių aiškinimąsi, mokėti visi Lietuvos mokesčių mokėtojai.“

Savo ruožtu Lietuvos draudikų asociacijos vadovas Andrius Romanovskis aiškino, kad policijai nustojus nagrinėti bylas dėl eismo įvykių, kils daugiau ginčų dėl kaltininkų.

Neturi už pažeidimus, turtinių santykių aiškinimąsi, mokėti visi Lietuvos mokesčių mokėtojai.

Jis pabrėžė, kad tokios situacijos keltų interesų konfliktus, nes vieną arba kitą incidento dalyvį apdraudusi bendrovė taptų viena iš ginčo šalių.

„Draudikas gali nenorėti arba galvoti, kad jo klientas nekaltas, kad kažkas kitas kaltas. Tai užprogramuoja ginčą ir konfliktą“, – BFK posėdyje sakė A. Romanovskis.

Anot draudikų atstovo, priėmus tokias pataisas verslas turėtų apmokyti savo darbuotojus, pasisamdyti naujų žmonių, kurie faktiškai tirtų eismo įvykius.

„Manome, kad reikia, jog Vyriausybė ir Lietuvos bankas įvertintų“, – teigė A. Romanovskis.

Pasak BFK pirmininko konservatoriaus Mindaugo Lingės, komitetas ketina kreiptis išvados tiek į Vyriausybę, tiek į Lietuvos banką.

Vyriausybės pozicijos prašė ir Vartotojų aljanso viceprezidentas Rytis Jakubauskas, pabrėžęs, jog tokios pataisos „tik sukeltų sumaištį“.

Pasak jo, neaišku, kuri draudimo bendrovė turėtų imtis tirti eismo įvykį, jei apsidraudę abu jo dalyviai.

„Nei vairuotojai žinotų, kaip elgtis, (...) nežinau, ar policija žinotų, kuriai bendrovei perduoti duomenis, greičiausiai perduotų abiem. Matyt, čia galima prognozuoti ginčų ne tik tarp vairuotojų, bet ir tarp draudimo bendrovių, kuri iš jų priiminės sprendimą dėl kalto asmens“, – BFK posėdyje kalbėjo R. Jakubauskas.

Vartotojų atstovo teigimu, gyventojams dėl tokių pataisų būtų sunkiau įrodinėti, kad jie dėl eismo įvykio nekalti.

Be to, anot jo, policija, tirdama eismo įvykius, vykdo viešojo administravimo funkcijas.

„Dabar kalbame iš esmės apie tam tikro viešojo administravimo funkcijų perdavimą draudimo bendrovėms. Nors kalbama, kad čia neva civiliniai santykiai, bet jie kyla iš pažeidimo – jei yra autoįvykis, yra KET pažeidimas“, – sakė R. Jakubauskas.

Policija: pasiūlymas drausmintų vairuotojus

Tai šiek tiek drausmins ir pačius vairuotojus, vers juos ieškoti to sutarimo, o ne šiaip nepripažinti, tikėtis, kad policija suformins ir galbūt pavyks išvengti atsakomybės.

Policijos departamento darbo tarybos pirmininkės pavaduotoja Oksana Plesko BFK posėdyje sakė, jog siūlymas galėtų drausminti vairuotojus, besiviliančius išvengti atsakomybės už pažeidimus.

„Tai šiek tiek drausmins ir pačius vairuotojus, vers juos ieškoti to sutarimo, o ne šiaip nepripažinti, tikėtis, kad policija suformins ir galbūt pavyks išvengti atsakomybės“, – komitete teigė O. Plesko.

Anot jos, tirdama eismo įvykius policija iš esmės nustatinėja ne civilinės žalos kaltininką, o asmenį, padariusį administracinį nusižengimą.

Tokie tyrimai kelia didelę administracinę naštą pareigūnams, nes jie turi tirti ir smulkius pažeidimus, pabrėžė policijos atstovė.

„Už kurį gali būti paskirtas 5 eurų nurodymas. Policija būtent ir nagrinėja šitą dalį, kas padarė eismo taisyklių pažeidimą. Kuris dažnu atveju iš esmės net nesukelia (...) didelės žalos eismo saugumui“, – sakė ji.

„Policijai tai tikrai žiauriai kainuoja“, – pridūrė O. Plesko.

Anot jos, šalims nesutarus dėl kaltininko, policija atlieka apie 1 tūkst. eurų kainuojančią ekspertizę: „O baudą (pažeidėjas – BNS) gauna 5 eurus, nes nesilaikė atstumo, ar padarė kažkokį mažareikšmį pažeidimą.“

Tuo metu A. Romanovskis tikino, kad iš policijos tikimasi, jog ji tarpininkaus ginče dėl eismo įvykio.

„Asmenys kreipiasi į policiją, nori, kad kažkas arbitruotų tą ginčą. Kalbame apie KET pažeidimus ir bandymas sakyti, kad jie visi yra mažai mažareikšmiai ir visi penkių eurų dydžio, yra labai manipuliatyvus dalykas“, – sakė draudikų atstovas.

Kaip teigiama A. Bilotaitės pateiktame projekte, pakeitimų tikslas – atlaisvinti policijos pajėgas nuo perteklinių funkcijų, susijusių su civiliniais santykiais, ir sudaryti sąlygas greitesniam draudimo išmokų mokėjimui, kai turtinė žala patiriama techniniame eismo įvykyje.

Parlamentarai spalio pradžioje po pateikimo pritarė šiems siūlymams, toliau jie bus svarstomi Seimo komitetuose.

Ministrės teigimu, pareigūnai netirtų tik tų eismo įvykių kuriuose nėra žuvusių ar sužalotų asmenų – anot jos, tokių įvykių  šiemet pareigūnai įformino ir tyrė apie 15,9 tūkst., pernai – 21,3 tūkst.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Vitas

Vitas portretas
Toks variantas galimas tik esant vienai draudimo bendrovei.
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių