Transporto verslo atstovai tokius Vyriausybės veiksmus vertina kaip derybų nutraukimą iš valstybės pusės ir spjūvį į veidą verslui, kuris moka mokesčius ir prisideda prie Lietuvos ekonominės gerovės stiprinimo.

Taip vežėjai ir jiems atstovaujanti Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ vertina tai, kad nepasibaigus trišalėms deryboms, Ministrų Kabinetas trečiadienį spręs dėl tolesnio koeficiento 1,65 atlyginimui apskaičiuoti taikymo Lietuvoje išskirtinai tik transporto sektoriui, nors jis nėra taikomas jokioje kitoje šalyje, rašoma „Linavos“ pranešime spaudai.

Asociacijos generalinio sekretoriaus Zenono Buivydo teigimu, Lietuva yra vienintelė šalis, kuri taiko tokią koeficiento sistemą.

Jokioje kitoje valstybėje to nėra – nei Lenkijoje, nei Vokietijoje, nei kitur netaikomi koeficientai.

„Jokioje kitoje valstybėje to nėra – nei Lenkijoje, nei Vokietijoje, nei kitur netaikomi koeficientai. Tai yra papildoma administracinė našta transporto verslui, kuri mažina vežėjų konkurencingumą ne tik Lietuvoje, lyginant su kitais verslais, bet ir už Lietuvos ribų. Ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl vis daugiau mūsų šalies transporto įmonių nusprendžia verslus tęsti svetur, kur yra palankesnės sąlygos verslui veikti ir pasiūlyti konkurencingesnius atlyginimus vairuotojams“, – sako Z. Buivydas.

Vežėjų vertinimu, pasak Z. Buivydo, tokia koeficiento sistema yra neracionali, neatitinka kitų valstybių praktikos. „Linavos“ generalinio sekretoriaus nuomone, ją reiktų peržiūrėti ir atsisakyti.

Asociacijos prezidiumo nario, Socialinių reikalų komiteto pirmininko Artūro Telmento teigimu, šis Vyriausybės žingsnis – tarsi spjūvis į veidą transporto verslui, kuris slegiamas vis didesnių ekonominių iššūkių ir, išlikdamas pilietišku, sėda prie bendro derybų stalo, tačiau vežėjams už nugaros kuriami kitokie planai, nei deklaruojama viešai.

„Gaila, kad Vyriausybė, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, finansų ministrė Gintarė Skaistė eilinį kartą neišgirdo verslo ir neįsigilino į sektoriaus specifiką ir problemas. Svarbu suprasti tai, kad ši priemonė skaudžiausiai paliečia smulkiuosius ir mažuosius vežėjus, kurių ekonominė situacija darosi vis sudėtingesnė ir daugelis mažųjų rinkos dalyvių gyvena išlikimo nuotaikomis“, – sako A. Telmentas.

Pasak jo, dažniausiai tai yra šeimos verslai, kur vilkikus vairuoja tėvas ir sūnus, mama, tvarko buhalteriją, o dukra ar marti rūpinasi klientų paieška. Būna ir taip, kad jie ir sau neturi už ką mokėti algos, ypač jei vėluoja klientų atsiskaitymai, kas yra apyvartinės lėšos mažai įmonei. Tad bet kokia administracinė našta dar labiau apsunkina sudėtingą situaciją.

Skaičiuojant lietuviškus vairuotojų atlyginimus yra taikomas koeficientas 1,65, iš kurio dauginama tuometinė minimali alga. Taip sudaroma pastovioji vairuotojo alga, prie kurios kiekvienas vairuotojas prisiduria dienpinigius, mokamus už kiekvieną išdirbtą dieną. Vis dėlto dienpinigiai yra apskaičiuojami pagal Vyriausybės patvirtintus dienpinigių dydžius, kurie negali būti mažesni kaip 50 procentų Vyriausybės patvirtintų maksimalių dienpinigių dydžių.

Be to, mūsų šalies transporto įmonės konkuruoja su didžiausiomis Europos valstybėmis tokiomis kaip Vokietija, Olandija, Belgija, Prancūzija, taip pat Vidurio Europos valstybėmis, pagal mokamų atlyginimų dydį tolimųjų reisų vilkikų vairuotojams, gabenantiems krovinius po Europos šalis. Jie dažniausiai uždirba nuo 2000 eurų į rankas. Ekspertų ir pačių vairuotojų vertinimu, tai - konkurencingas darbo užmokestis, pagal kurį Lietuvos transporto sektorius atsiduria šalių lyderių dešimtuke.