- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Latvijai skaičiuojant, kad europinės vėžės geležinkeliui „Rail Baltica“ visose trijose Baltijos šalyse reikės 23–25 keleivinių traukinių, Lietuva teigia, kad jų užtektų ir vienuolikos.
Tuo metu kartu su Latvijos ir Estijos auditoriais bendrą „Rail Baltica“ projektui skirtą ataskaitą parengusi Valstybės kontrolė perspėja, jog „Rail Balticai“ tinkamų traukinių įsigijimas gali užtrukti iki aštuonerių metų, todėl dėl jų pirkimo būtina apsispręsti jau dabar.
„Dėl riedmenų, nemanau, kad jų reikės 25 ar 30. Latviai gali skaičiuoti, kiek nori. Mūsų skaičiavimais, užtektų 11-os“, – Seimo Audito komitete šią savaitę sakė susisiekimo viceministrė Loreta Maskaliovienė.
Pasak „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) atstovės Sandros Trinkūnaitės-Rimkienės, toks poreikis skaičiuojamas vertinant keleivių rinkos potencialą, preliminarų traukinių tvarkaraštį ir atsižvelgiant į išorės konsultantų išvadas.
„Preliminariai šis kiekis (11 keleivinių traukinių – BNS) numatytas Baltijos šalims, tačiau gali kisti derinant tvarkaraščius tarp šalių bei atliepiant keleivių poreikius“, – BNS teigė S. Trinkūnaitė-Rimkienė.
Pasak Valstybės kontrolės audito grupės vadovės Eividos Šlamės, Latvijoje paskaičiuota, kad „Rail Baltica“ projektui Baltijos šalyse reikės 23–25 traukinių, kurie kainuos apie 300 mln. eurų.
Viceministrės teigimu, bendrovė „LTG Link“ šiuo metu svarsto galimybę traukinius įsigyti kartu su partneriais – pavyzdžiui, estais.
„Mūsų Linkas („LTG Link“ – BNS) planuoja tą dalyką ir nebūtinai tarp trijų Baltijos šalių – kalbasi ir su estais, bet šiaip tai mes turime ir bendras linijas ir su lenkais. Tos alternatyvos svarstomos“, – kalbėjo L. Maskaliovienė.
„Linkas, kaip operatorius arba Cargo („LTG Cargo“ – BNS), bus tikrai pasiruošę bet kada, kada infrastruktūrą jau turėsime, vežti europine vėže“, – pridūrė viceministrė.
Valstybės kontrolės atstovė E. Šlamė pabrėžė, kad „Rail Baltica“ planuojant pastatyti iki 2030-ųjų, bet kyla rizika, kad 2031 metais bėgiais dar nevažiuos traukiniai.
„Šiuo metu už transportą atsakingos ministerijos nėra nusprendusios, kaip turėtų būti gaunami tarptautiniai traukiniai – ar jie bus nuomojami, ar bus perkami, ar vežėjai privalės turėti savo traukinius“, – Seimo Audito komitete kalbėjo E. Šlamė.
„Jau dabar būtina apsispręsti dėl traukinių gavimo būdo. Nes jeigu būtų apsispręsta traukinius pirkti, šis procesas galėtų užtrukti net iki aštuonerių metų“, – pridūrė Valstybės kontrolės atstovė.
Auditorių teigimu, europinei vėžei skirtų traukinių įsigijimo sąnaudos nėra įtrauktos į „Rail Baltica“ biudžetą ir negali būti finansuojamos Europos Sąjungos (ES) pinigais.
Bendrai įsigyti traukinius būsimam europiniam geležinkeliui dar kovą Baltijos šalis paragino Latvijos Susisiekimo ministerija. Lietuvos ministras Marius Skuodis tuomet sakė, kad šiuo metu svarbiausia rūpintis vėžės statyba.
„LTG Link“ vadovė Kristina Meidė interviu BNS yra sakiusi, kad bus stengiamasi, jog atsiradus europinei vežei jau būtų ir jai tinkami traukiniai.
Susisiekimo ministerijos teigimu, visą „Rail Baltica“ projektą sujungiant Baltijos šalis su Europa numatyta užbaigti 2030 metais, o sujungti Lietuvos ir Lenkijos vėžes tikimasi 2028 metais.
„Rail Baltica“ sujungs Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pienocentrą Kaune valdanti įmonė dėl paveldosaugos pažeidimų neteks miesto paramos1
Kauno Laisvės alėjoje esančių Pienocentro rūmų savininkas dėl Kultūros paveldo departamento (KPD) nustatytų fasado tvarkybos pažeidimų neteks miesto paramos, tačiau galės jos prašyti vėl, sako savivaldybė. ...
-
I. Ruginienė – už savanorišką kaupimą pensijai, 4 dienų darbo savaitę, ilgesnes atostogas25
Pretendentė į socialinės apsaugos ir darbo ministrės postą Inga Ruginienė teigia iš darbo profsąjungose į politiką atėjusi norėdama griežtesnės politinės valios priimant svarbius darbuotojams bei socialiai pažeidžiamiems žmonėms sprend...
-
Neatgavusi 300 tūkst. eurų skolos, pajūrio statybų įmonė „Statedma“ atleidžia visus darbuotojus
Vos dvejus metus Klaipėdoje veikusi statybų bendrovė „Statedma“ bankrutuoja, netekusi didelio kliento Danijoje, ir Užimtumo tarnybai pranešė apie visų 27 darbuotojų atleidimą. ...
-
Kaune užbaigtos antrojo A. Meškinio tilto statybos30
Automagistralėje ties Kaunu baigtos antrojo A. Meškinio (Kleboniškio) tilto statybos, praneša „Via Lietuva“. ...
-
Verslo atstovai kritikuoja griežtinamą užsieniečių įdarbinimo tvarką7
Verslo atstovai kritikuoja Vidaus reikalų ministerijos (VRM) priimtą sprendimą nuo gruodžio 1 dienos sugriežtinti užsieniečių įdarbinimo tvarką. Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) teigimu, tai neigiamai atsilieps įmonių veiklai ir...
-
Ūkininkų protestus rengusio I. Hofmano patirtį G. Paluckas laiko privalumu2
Paskirtasis premjeras Gintautas Paluckas „didžiuliu privalumu“ laiko tai, jog kandidatas į žemės ūkio ministrus Ignas Hofmanas organizavo šių metų pradžioje vykusius ūkininkų protestus. ...
-
Nežabota biurokratija žudo ir pačią valstybę50
Biurokratinė sistema stabdo šalies ekonominį vystymą, kuris šiuo laikotarpiu yra Lietuvos išgyvenimo klausimas. Laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva teigia: geopolitinė situacija yra tokia, kad turime būti ši...
-
M. Lingė: konservatoriai nepalaikys Vyriausybės programos ir jos įgyvendintojų20
Konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė sako, jog partija nepalaikys naujos Vyriausybės programos, taip išreikšdama nepritarimą sudarytai valdančiajai koalicijai. ...
-
„Sodra“ pranešė, kada pensijos ir išmokos pasieks gyventojus1
Visas pensijas ir daugumą periodinių išmokų „Sodra“ išmokės dar prieš šventes, o vaiko priežiūros išmokų gavėjai gruodį gaus dvi išmokas, skelbiama pranešime žiniasklaidai. Visos kitos &bdq...
-
M. Lingė: opozicija galėtų palaikyti naują pajamų apmokestinimą
Opozicijoje esančių konservatorių frakcijos Seime seniūnas Mindaugas Lingė sako, kad ji galėtų paremti valdančiųjų ketinimus keisti gyventojų pajamų apmokestinimą (GPM). ...