Vilniaus valdžia panoro sužinoti, ar vilniečiai nepermoka už vadinamąsias kitas paslaugas. Daugiau nei 100 tūkst. kainavusi studija parodė, kad ne tik nepermoka, bet ir gali sutaupyti, praneša LRT televizijos laida „Panorama“.
Vilnietis vidutiniškai už kitas paslaugas moka 44 litus, keliais litais mažiau – klaipėdietis, o kaunietis – virš 48 litų. Kitos paslaugos – tai techninė priežiūra, administravimas, šilumos punktų, liftų priežiūra ir kitos. Talino gyventojai moka 10 litų daugiau nei vilniečiai, o Rygos gyventojai – du kartus daugiau. Studiją atlikusi bendrovė paskaičiavo, kad vilniečiui mokant vidutiniškai 44 litus, kas mėnesį galima būtų sutaupyti iki 12 litų.
„Per metus galima sutaupyti iki 140 lt. Rekomenduojame tas lėšas nukreipti geresniam, platesniam tų pačių namų remontui. Tyrimo metu nustatėme, kad remontui skiriama santykinai per mažai dėmesio“, – tyrimo rezultatus komentavo UAB „Civitta“ konsultantė Justė Pačkauskaitė.
Norintiems sutaupyti gyventojams studijos autoriai siūlo atsisakyti šiukšlių šalintuvų priežiūros, rečiau atlikti nuolatinę namų priežiūrą, paaiškinti gyventojams galimybes sąskaitas apmokėti pigiau, už elektrą bendrojo naudojimo patalpoms mokėti ne kas mėnesį, o, pavyzdžiui, kas ketvirtį, atsisakyti dažnos skaitiklių metrologinės patikros, ją atlikti tik kartą per aštuonerius metus.
„Kartais tas maksimalus išlaidų namo priežiūrai taupymas gali būti kenksmingas, todėl tas sutaupytas lėšas vis dėlto reiktų skirti namo būklės išlaikymui“, – patarė UAB „Civitta“ konsultantė Justė Pačkauskaitė.
Kartu rekomenduojama skatinti steigti bendrijas, nes šios tvarkosi efektyviausiai. Anksčiau šios buvo vangiai steigiamos, dabar sostinėje kas mėnesį registruojama iki 15 naujų bendrijų.
„Jei yra namo šeimininkai, kurie domisi savo būstu ir jaučiasi už jį atsakingi, tada jie geriausiai gali kontroliuoti ir paslaugų kokybę, ir kas kokius darbus atlieka“, – dėstė Vilniaus meras Artūras Zuokas.
„Bėda ta, kad visą naštą užmetame bendrijos pirmininkui, o juk jis gali būti ir santechnikas, ir gydytojas... Tuose teisės aktuose reiktų numatyti, kad namo priežiūrą organizuoja bendrija, t.y. gyventojai, bet tą techninę eksploatacinę galią perima profesionalai, kurie atlieka tai, kas jiems priklauso“, – įsitikinęs būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis.
Šiuo metu Vilniuje kiek daugiau nei dešimtadalis namų turi įkūrę bendrijas, kitų priežiūra rūpinasi namų administratoriai ar savivaldybės paskirtos įmonės. Pastaruoju metu bendrijų steigimasis suintensyvėjo, nes steigimo dokumentus, kurie gali kainuoti ir vieną tūkstantį litų, apmoka savivaldybė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
SIM kortelių taip paprastai nebenusipirksite: abejoja, kad tai pažabos sukčius2
Nuo kitų metų norint įsigyti išankstinio mokėjimo SIM korteles, bus privaloma pateikti savo asmeninius duomenis. Taip tikimasi užkirsti kelią telefoniniams sukčiams, kasmet iš žmonių išviliojantiems milijonus eurų. Vis dėlto, ka...
-
Neramina Lietuvos gimstamumas: kas laukia šalies ekonomikos?2
Lietuvos gimstamumo statistika neramina. Per pastaruosius trisdešimt metų naujagimių registruojama bent perpus mažiau, nesiekiame net Europos Sąjungos vidurkio. O kurti šeimą lietuvaičių nepaskatina net dosnios išmokos. ...
-
Po skandalo dėl „Teltonikos“ – liūdnos išvados: niekas nežino, kaip išlipti iš biurokratų pelkės8
Niekas negali pasakyti, kaip išlaisvinti valstybę iš biurokratų pelkės. Naudos Lietuvai turinčios siekti valstybės įmonės ne tik nesusikalba, bet netgi konkuruoja. Stringa tiek daug projektų, kad lėtėja visos valstybės vystymasis. Akiv...
-
Kėdainių rajone griežtinama afrikinio kiaulių maro kontrolė
Kėdainių rajone šį mėnesį nustačius afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejį griežtinama situacijos stebėsena. ...
-
Siūloma didinti baudas azartinių lošimų, alkoholio ir narkotikų vartojimo „taškams“
Mišrios Seimo narių grupės nariai siūlo numatyti administracinę atsakomybę už „taškų“, kur yra vartojamos narkotinės, psichotropinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos, turėjimą. ...
-
Seimas imasi dirbtinio intelekto reguliavimo, siekia patikslinti startuolio sąvoką
Seimas svarstys patikslinti kriterijus, pagal kuriuos įmonės patenka į startuolių kategoriją ir gali gauti valstybės paramą, taip pat Lietuvoje imsis reguliuoti dirbtinio intelekto (DI) naudojimą. ...
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis3
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas105
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...