- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybė priėmė būtinus sprendimus jūrinio vėjo plėtrai – beveik 30 kilometrų nuo kranto nutolusioje Baltijos jūros teritorijoje iki 2030 m. numatoma įrengti iki 700 MW galios vėjo elektrinių parką. Jūrinis vėjas, kuris yra vienas iš efektyviausių ir perspektyviausių energijos šaltinių, leis padidinti vietinės elektros energijos gamybą iš atsinaujinančių išteklių.
„Įdarbinę jūrinį vėją mes pasieksime ambicingus atsinaujinančios energetikos tikslus ir sumažinsime elektros importą iš kitų šalių. Mūsų tikslas – jūrinį vėją plėtoti pačiu efektyviausiu ir konkurencingiausiu būdu, kartu tai bus galimybė pritraukti į Lietuvos energetiką pasaulinio lygio investuotojus“, – sako energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Vyriausybės nutarimu numatyta tiksli Baltijos jūros ekonominės zonos dalis, kurioje tikslinga vėjo elektrinių plėtra iki 2030 m., ir šių elektrinių parko įrengtoji galia – 700 MW. Tokios galios vėjo elektrinių parkas Baltijos jūroje gali pagaminti apie 2,5–3 TWh per metus – tai yra beveik ketvirtadalis dabartinio Lietuvos suvartojamo elektros energijos poreikio. Skaičiuojama, kad į tokio galingumo vėjo parkus bus pritraukta iki 1 mlrd. eurų privačių investicijų.
Numatomas teritorijos plotas vėjo elektrinėms Baltijos jūroje artimiausiu etapu siekia 137,5 km2 , atstumas iki kranto – apie 29 km, vidutinis gylis – 35 m, o vidutinis vėjo greitis – apie 9 m/s. Investuotojai į vėjo jėgaines Baltijos jūroje bus atrenkami konkurso būdu. Numatyta, kad konkursai šių elektrinių plėtrai ir eksploatacijai jūrinėje teritorijoje bus organizuojami 2023 m. vasario 1 d.
Skaičiuojama, kad į tokio galingumo vėjo parkus bus pritraukta iki 1 mlrd. eurų privačių investicijų.
Iki šio laikotarpio patvirtintas teritorijos planavimo ir aplinkosaugos procedūras – specialiojo plano, strateginio pasekmių aplinkai vertinimą ir poveikio aplinkai vertinimą – atliks VšĮ „Lietuvos Energetikos Agentūra“.
Vyriausybė taip pat pritarė Energetikos ministerijos parengtai Vėjo elektrinių plėtros Lietuvos jūrinėje teritorijoje koncepcijai, kurioje siūlomi teisinio reguliavimo pakeitimai atsižvelgiant į darbo grupės, kuri sudaryta iš valstybės institucijų ir socialinių partnerių, rekomendacijas.
Vyriausybė pavedė Energetikos ministerijai iki liepos 1 d. parengti įstatymų projektus, reglamentuojančius paramos elektrinėms, numatomoms plėtoti Lietuvos jūrinėje teritorijoje, schemą, pateikti juos derinti suinteresuotoms institucijoms bei pradėti derinti siūlomą paramos schemą su Europos Komisija.
Papildomai, įvertinant užsienio šalių patirtį ir tai, kad tinklų plėtra jūrinėje teritorijoje planuojamų elektrinių prijungimui gali trukti iki 8 metų, Vyriausybė pasiūlė perdavimo sistemos operatoriui pradėti parengiamuosius darbus numatomų plėtoti elektrinių prijungimui prie elektros tinklų.
Jūrinio vėjo plėtra yra vienas iš Vyriausybės programos tikslų. Joje numatyta įvertinti vėjo energetikos Baltijos jūroje galimybių, plėtros poreikį ir sąnaudas bei priimti sprendimus dėl vėjo elektrinių Baltijos jūroje plėtros.
Jūrinio vėjo plėtra Baltijos jūroje yra numatyta Nacionalinėje energetikos strategijoje ir Nacionaliniame Energetikos ir klimato srities veiksmų plane.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis1
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas57
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu6
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla2
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...
-
S. Krėpšta: panaikinus „Foxpay“ licenciją, bendrovės klientai neturėtų pajusti nepatogumų
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad nutraukus mokėjimo bendrovės „Foxpay“ licenciją, klientai nepatogumų nepajus. ...
-
Baltijos šalių ministrai ragina suvienodinti tiesiogines žemės ūkio išmokas1
Lietuvoje vykusiame susitikime Baltijos šalių žemės ūkio ministrai paragino visas Europos Sąjungos valstybes nares suvienodinti tiesiogines išmokas žemės ūkiui. ...
-
Nuo gruodžio baisogališkiai traukiniais į Vilnių keliaus be persėdimų2
Nuo gruodžio vidurio, savaitgaliais, į šalies sostinę nuvykti norintys Baisogalos gyventojai tą galės padaryti keliaujant vienu traukiniu. ...
-
BFK vadovas: vienkartinių pensijų fondų išmokų nereikia apmokestinti
Naujasis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas mano, kad ir toliau nereikėtų apmokestinti vienkartinės išmokos iš antros pakopos pensijų fondų. Tačiau socialdemokratas Algirdas Sysas mano, jog valstybės įmokėta dalis ar ...