- Lukas Juozapaitis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybė trečiadienį nusprendė teikti Seimui įstatymų pataisas, kurioms siekiama sudaryti geresnes galimybes į valstybės vykdomus karinės technikos įsigijimus įtraukti Lietuvos įmones.
Į pataisas siūloma apibrėžti tai, ką rinkos dalyviai vadina ofsetu – mechanizmą, kai valstybė ir ginkluotės pardavėjas susitaria, jog dalis pardavėjo įsipareigojimų, susijusių su, pavyzdžiui, ginklų remontu ar gamyba, yra vykdoma pasitelkiant Lietuvos įmones.
Vadinamąjį „pramoninį bendradarbiavimą“ valstybė galėtų inicijuoti vykdant pirkimus, kurių vertė būtų ne mažesnė nei 5 mln. eurų.
„Valstybės institucijos, tarpusavyje įsivertinusios, nuspręstų, ar bendradarbiavimas įmanomas (...). Tokiu būdu galima būtų užtikrinti lėšų, kurios panaudojamos įsigijimams, sugrįžimą, skatinant Lietuvos gynybos pramonę, ir (...) sustiprinti nacionalinį saugumą“, – Vyriausybės posėdyje sakė krašto apsaugos viceministrė Greta Monika Tučkutė.
Pramoninis bendradarbiavimas apibrėžtas Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtose Gynybos ir saugumo pramonės įstatymo pataisose, toliau jas, kaip ir kitų kelių įstatymų pataisas, svarstys Seimas.
Vadinamojo ofseto taikymas yra numatytas Europos Sąjungos (ES) teisėje, tačiau KAM teigia, kad mechanizmo apibrėžimas nacionaliniuose teisės aktuose leis mažesnėmis rizikomis jį naudoti Lietuvai planuojant stambius ginkluotės pirkimus.
Norime sustiprinti gynybos pramonę Lietuvoje, kuri užtikrintų esminius Lietuvos saugumo interesus, didinti Lietuvos gynybinį pajėgumą ir apginamumą, stiprinti kariuomenę (...)
Pataisomis siekiama skatinti vietinę gynybos pramonę, mažinti priklausomybę nuo užsienio tiekėjų ir didinti investicijas į ją, anksčiau teigė pareigūnai.
„Turime produktą, kurį galime teikti Seimui ir kur suprantame, kokia šio paketo pridėtinė vertė“, – trečiadienį Vyriausybės posėdyje teigė premjerė Ingrida Šimonytė.
„Norime sustiprinti gynybos pramonę Lietuvoje, kuri užtikrintų esminius Lietuvos saugumo interesus, didinti Lietuvos gynybinį pajėgumą ir apginamumą, stiprinti kariuomenę, spartinti gynybos pramonės vystymą ir tarptautinį konkurencingumą“, – sakė G. M. Tučkutė.
Įstatymu taip pat siūloma, kad Vyriausybė patvirtintų prioritetiniams Lietuvos kariuomenės pajėgumams vystyti būtiną karinės įrangos ir ginkluotės sąrašą, kuris parodys aiškias Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės plėtros kryptis, ir, pasak Krašto apsaugos ministerijos, pramonės subjektams leis išsigryninti, į kurių karinių technologijų, įrangos vystymą yra tikslinga investuoti.
„Sąrašas parodys Lietuvos kariuomenės poreikius bei gynybos pramonės vystymo kryptis“, – sakė viceministrė G. M. Tučkutė.
Taip pat įstatyme numatytos papildomos finansavimo priemonės, kurios, anot ministerijos, didins investicijas į pažangių gynybos technologijų mokslinius tyrimus, plėtrą ir gamybą, leis įsigyti Lietuvos mokslininkų ir pramonės sukurtus produktus, kurie svarbūs nacionaliniam saugumui užtikrinti, taip pat sudarys sąlygas pačiai valstybei inicijuoti užsakymus dėl konkrečių produktų, svarbių nacionaliniam saugumui, išvystymo.
Kartu norima įkurti Gynybos pramonės tarybą, kuri sujungtų institucijų, gynybos pramonės, mokslo bendruomenės atstovus.
„Tokiu būdu suprastume geriau ir poreikius, ir atlieptume juos, ir matytume, kaip toliau galėtų vystytis gynybos pramonė“, – teigė viceministrė.
Kartu su Gynybos ir saugumo pramonės įstatymu teikiami ir Viešųjų pirkimų bei Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymų pakeitimai, kuriais siekiama sudaryti lankstesnes sąlygas įsigyti karinę įrangą ir ginkluotę, taip pat siūloma padaryti išimtis įsigyjant įrangą iš draudžiamų valstybių, jei ši įranga skirta moksliniams tyrimams, eksperimentams arba teikti užsienio valstybėms.
Anot viceministrės, viešųjų pirkimų išimtys leistų Vyriausybei nuspręsti, ar siekiant patenkinti saugumo poreikius ginkluotė iš Lietuvos gynybos įmonių būtų perkama tiesiogiai.
Tikimasi, kad pritarus Seimui šis naujas teisinis reguliavimas bus priimtas ir įsigalios dar šių metų liepos 1 dieną.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vyriausybė mažina biurokratines kliūtis nustatant infrastruktūros apsaugos zonas
Siekdama mažinti biurokratiją Vyriausybė supaprastino infrastruktūros apsaugos zonų nustatymo tvarką. ...
-
ILTE pramonės įmonių modernizavimui skyrė dar 80 mln. eurų
Nacionalinė plėtros įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) pramonės modernizavimui skyrė papildomą 80 mln. eurų finansavimą. ...
-
N. Mačiulis: paliekame infliacijos dugną2
Po kurį laiką vyravusios defliacijos rudenį vartotojų kainoms vėl kylant, ekonomistai teigia, kad infliacijos žemumos – jau praeityje. ...
-
Ministerija: JAV teiks Lietuvai informaciją apie mažuosius branduolinius reaktorius2
JAV padės Lietuvai vertinti galimybes ateityje statyti ketvirtosios kartos mažuosius branduolinius reaktorius. ...
-
Lietuviai skolas dažniau „išsimušinėja“ patys: nepasitiki teisine sistema?
Tik kas ketvirtas lietuvis dėl negrąžintos skolos kreipiasi į antstolius ir vis daugėja tokių, kurie skolas „išsimušinėja“ patys. ...
-
Lapkritį – išankstinė 0,5 proc. mėnesio ir 1,1 proc. metinė infliacija
Išankstinė metinė infliacija – lapkritį, palyginti su pernai lapkričiu – siekia 1,1 proc., o mėnesio – lapkritį, palyginti su spaliu, – 0,5 proc., trečiadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Vyriausybė – už atlyginimų kėlimą mokslininkams
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad nuo kitų metų rugsėjo vidutiniškai 8 proc. augtų atlyginimai valstybiniuose mokslinių tyrimų institutuose dirbantiems mokslininkams. ...
-
Viceministras: 2026 metais pensijos turėtų viršyti skurdo ribą2
Atotrūkis tarp santykinės skurdo ribos, vertinamos pagal žmogaus pajamas, ir vidutinės pensijos toliau mažėja, o 2026 metais pensijos turėtų būti didesnės nei skurdo riba, sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus. ...
-
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje
Lietuva skyrė 5 mln. eurų įrengti saulės elektrines Ukrainoje. Vyriausybė trečiadienį patvirtino tokios vertės paramos Ukrainos energetikos sektoriui programą. ...
-
Vyriausybė: 74 mln. eurų RRF lėšų – baterijoms, dviračių ir pėsčiųjų takams
Beveik 74 mln. eurų iš Lietuvai skirtų Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) lėšų bus papildomai skirta energijos kaupimo įrenginiams (38,55 mln. eurų) bei dviračių ir pėsčiųjų takams įrengti (...