Vyriausybės komisija artėjant išėjimui iš BRELL aptars kritinės infrastruktūros apsaugą

Artėjant vasario pradžioje numatytam Baltijos šalių pasitraukimui iš bendros elektros sistemos su Rusija ir Baltarusija (BRELL) bei tinklų sinchronizavimui su kontinentine Europa, vyriausybinė Nacionalinio saugumo komisija trečiadienį aptars kritinės energetikos infrastruktūros apsaugą.

Pasak premjero atstovo spaudai Justino Argusto, komisijos posėdyje bus pasiūlyti sprendimai dėl šios infrastruktūros apsaugos, o vėliau jie bus svarstomi Vyriausybėje.

„Posėdyje bus svarstomi klausimai dėl Lietuvos kritinės infrastruktūros apsaugos Baltijos šalių atsijungimo nuo BRELL kontekste. (...) Komisija posėdžiaus, aptars ir pasiūlys tam tikrus sprendimus dėl energetinės infrastruktūros apsaugos, o galutinį sprendimą priims Vyriausybė, remdamasi komisijos siūlymu“, – BNS teigė J. Argustas.

Vasario 8 dieną trys Baltijos šalys atsijungs nuo rusiškos IPS/UPS elektros sistemos ir atliks bendrą izoliuoto darbo bandymą. Jau kitą dieną Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros tinklai pradės sinchroniškai veikti su kontinentinės Europos tinklais.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) taip pat siūlo ankstinti sinchronizavimui reikalingos elektros linijos tarp Lietuvos ir Lenkijos „LitPol Link“ skirstyklos ir transformatorių pastotės šalia Alytaus apsaugą. Vyriausybei pritarus Viešojo saugumo tarnyba (VST) šiuos objektus pradėtų saugoti nuo sausio 15-osios, o ne nuo balandžio, kaip numatyta dabar.

Iki šiol prie Alytaus esančius sinchronizavimui būtinus objektus saugo privati saugos tarnyba.

Energetinės infrastruktūros apsauga regione vėl tapo aktuali po to, kai Kalėdų dieną, kaip įtariama, diversijos metu buvo sugadintas povandeninis kabelis „Estlink 2“, kuriuo elektra tiekiama iš Suomijos į Estiją. Be to, žalos padaryta ir keturiems kitiems telekomunikacijų kabeliams tame pačiame regione.

Diversija įtariamas tanklaivis „Eagle S“ galimai priklauso vadinamajam Rusijos „šešėliniam laivynui“. Tai reiškia, kad juo, apeinat Maskvai taikomas sankcijas, gabenama rusiška nafta ir jos produktai.

Incidentai Suomijos įlankoje įvyko praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po to, kai Švedijos teritoriniuose vandenyse Baltijos jūroje buvo pažeisti du telekomunikacijų kabeliai.

Ekspertai ir politikai yra sakę, kad pastarojo meto veiksmai, nukreipti prieš gyvybiškai svarbią infrastruktūrą, yra Rusijos hibridinio karo prieš Vakarų šalių dalis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių