Sekmadienio vakarą LRT radijo ir LRT televizijos laidos „Savaitė“ paskelbtame tyrime teigiama, kad Vidaus vandens kelių direkcijos (VVKD) organizuotame 28 mln. eurų vertės konkurse specialiems pylimams Nemuno tėkmei nuo Kauno iki Klaipėdos reguliuoti dalyvavo vienintelė tiltų statybos bendrovė „Tilsta“. Sutartis pasirašyta pernai rugsėjo 25 dieną.

Pasak tyrimo, bunoms statyti pagal konkurso sąlygas iš rangovo buvo perkamas granitas ir gargždas – apvalūs akmenys, tačiau VVKD laivybos vadovas Aurelijus Rimas patvirtino, kad rangovui leista vidiniam bunų sluoksniui pakeisti gargždą pigesne medžiaga – dolomitu.

Vis dėlto Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) laboratorijoje po pirminių tyrimų nustatyta, kad kaip pakaitalą įmonė naudoja ne dolomitą, o klintis, be dolomito turinčias įvairių kitų mineralų. LGT vyriausiasis patarėjas Jonas Satkūnas pabrėžė, kad ši nuosėdinė uoliena naudojama kaip žaliava cementui gaminti, bet ne kaip statybinė medžiaga.

„Kadangi projektavimo sąlygose buvo numatyta sąlyga, kad statinys turėtų gyvuoti ne mažiau kaip 80 metų, tai iš tos sąlygos ir aišku, kad negalima naudoti medžiagų, kurių naudojimo trukmė – 10–15 metų, kaip dolomitinės skaldos“, – LRT sakė hidrostatinių ir kitų ypatingų statinių inžinierius bei ekspertas Arvydas Bielinis.

„Tilsta“ direktoriaus pavaduotojas Eduardas Grinaveckas patikino, kad darbo ir techninis projektai bei konkurso sąlygos nedraudžia naudoti dolomito.

Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus pavaduotojas Arūnas Siniauskas teigė, kad, keičiant viešojo pirkimo sąlygas, perkančioji organizacija privalo informuoti apie tai VPT informacinėje sistemoje, tačiau apie leidimą rangovui pakeisti gargždą pigesne dolomito skalda tarnybos interneto puslapyje duomenų, kaip patvirtino A. Siniauskas, nebuvo.

Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotojas, konservatorių frakcijos atstovas Bronislovas Matelis pirmadienį pranešė, jog kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl galimo sukčiavimo. Pasak jo, ruošiantis statyti bunas 200 kilometrų Nemuno atkarpoje nebuvo darytas poveikio aplinkai vertinimas, o pasirinkta greitesnė procedūra – atranka, o aplinkosaugininkai „nerimauja dėl poveikio aplinkai, jeigu į upę bus supilta keli šimtai tūkstančių kubinių metrų dūlančios ir tirpios uolienos“.

Jis taip pat pabrėžia, jog konkurse iškeltos sąlygos bunų statyboms naudoti granitą ir gargždą yra viena iš priežasčių, kodėl laimėtojas neturėjo konkurentų, nes galimi konkurentai pasiūlymo kainą skaičiavo pagal brangesnes medžiagas.

„Tokie atvejai gali būti išankstinis susitarimas, gal slaptas susitarimas rangovo ir to, kuris perka tas paslaugas. Mano skaičiavimu, medžiagas pakeitusi bendrovė „Tilsta“ galėjo gauti naudos už 2,5 mln eurų.  Aš, kaip Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotojas, jaučiu pareigą informuoti Generalinę prokuratūrą apie galimą sukčiavimo atvejį ir galbūt valstybei padarytą žalą.  Prašau Jūsų išsamiai patkrinti šį atvejį“, – laiške prokuratūrai teigia B. Matelis.

Seimo socialdemokratai kreipėsi  į prokuratūrą dėl vandens kelio Nemunu statybų

Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija Seime kreipėsi į prokuratūrą, kad ši, gindama viešąjį interesą, pradėtų tyrimą dėl įmonės, įrenginėjančios vandens kelią Nemunu, statybų.

Pasak Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime nario Lino Jonausko, į prokuratūrą kreiptasi dėl to, kad šiuo atveju įtariami ne tik viešųjų pirkimų, bet ir aplinkosaugos pažeidimai.

„Jei pasitvirtins, kad į Nemuną pilamos daug kartų pigesnės ir neilgaamžės klintys, o ne gargždas, kaip buvo numatyta paslaugos pirkime, įmonė, kuri įrenginėja vandens kelią per Nemuną, turėtų atsakyti ne tik dėl galimų viešųjų pirkimų pažeidimų, bet ir dėl galimos Nemuno taršos, nes yra pasirodžiusi informacija, kad statyboms kartu su klinčių sluoksniu galėjo būti naudotas ir statybinis laužas, kuris projekte nenumatytas“, – sakė L. Jonauskas.

L. Jonauskas teigia, kad Viešųjų pirkimų tarnyba leidimo rangovui pakeisti gargždą kita medžiaga nėra suteikusi.