- Goda Vileikytė, Roma Pakėnienė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Likus trims savaitėms iki Kalėdų prekybininkai teigia, kad šiais metais gyventojai Kalėdų eglutes pradėjo pirkti anksčiau nei paprastai.
Miškų urėdija sako, kad perkančiųjų gyvas kalėdines eglutes skaičius auga.
„Šiais metais tikimės parduoti panašiai kaip ir pernai, o galbūt ir truputį daugiau, nes šiuo metu ryški tendencija, kuomet vertinama ir renkamasi vietinė produkcija, be t, mūsų medelynuose sodmenys yra išauginami profesionalų, savo darbą puikiai išmanančių žmonių“, – komentare BNS nurodė Valstybinių miškų urėdijos atstovė Valdonė Ugianskienė.
Pasak jos, šiemet urėdija skambučių dėl eglučių sulaukė daug anksčiau nei įprastai – lapkričio 20-ąją.
„Ankstyvą pirkėjų aktyvumą lemia ir privataus sektoriaus ankstyva kalėdinė prekyba“, – teigė ji.
Miškų urėdijos duomenimis, 2022 metais Lietuvoje parduoda apie 10 tūkst. kalėdinių medelių ir šakų, o 2021 metais šis skaičius buvo 20 proc. mažesnis (8 tūkst.).
Plungės Kalėdinių eglučių ūkio vadovė Jurgita Puporienė sako, kad žmonės, kurie renkasi gyvas kalėdines eglutes, dažniausiai labiau rūpinasi namų puošyba. Anot jos, jie yra linkę išsirinkti eglutes dar nenukirstas ir apžiūrėti jas medelyne. Jos teigimu, gyvų eglučių rinka keičiasi nedaug.
„Keičiasi klientai, nėra kad populiarėtų ar nepopuliarėtų. Vieni kiekvienais metais grįžta, kiti ne. Vaikai, būna, užauga, tada nebeperka, bet naujų klientų atsiranda“, – BNS sakė ji.
Anot J. Puporienės, pastaruoju metu pastebima tendencija, kai žmonės neskiria kėnių ir eglučių.
Mačių medelyno vadovas Vytenis Mačys sako, jog kėniai perėmė dalį gyvų eglučių pirkėjų rinkos.
„Kėniai jie pas mus neauga, bet jie didelę dalį klientų perėmė, ypač net kas paprastas eglutes, lietuviškas, puošdavo, dabar kėnius puošia. (..) Jie anksti labai kertami, bet labai greitai sudžiūsta, (...) o taip jie gražiai atrodo, tie spygliai ilgi, jų spalva graži ir jie pigiau kainuoja. Dideliais kiekiais turbūt užsieny augina ir čia gali atvežt už pigiai“, – BNS sakė V. Mačys.
„Turbūt jau keli metai anksčiau pradėjo (pirkti kalėdines eglutes – BNS) ir dabar jau labai stipriai neankstėja. Mėnesis iki Kūčių prasideda viskas. (...) Prieš 10 metų prieš dvi savaites iki kūčių ieškodavo, per dvi savaites dabar pasistūmė“, – pasakojo ūkininkas.
Jo teigimu, eglučių vazonuose parduodama maždaug tiek pat, kiek ir nukirstų.
Prekybos tinklai: eglutės perkamos anksčiau
„Šiemet žmonės kur kas anksčiau pradėjo dairytis dovanų ir kalėdinių dekoracijų, o ir kai kurie pradėjo eglutes puošti namuose dar lapkričio mėnesį, kas anksčiau rečiau pasitaikydavo“, – BNS teigė prekybos tinklo „Rimi“ atstovė Eglė Krasauskienė.
„Šiemet puansetijų ir mažesnių kalėdinių medelių pardavimai yra dvigubai didesni, palyginti su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu“, – nurodė „Iki“ atstovė Vaida Budrienė.
Prekybos centro „Senukai“ atstovai teigia, kad eglučių pirkėjų įpročiai išliko tie patys.
„Mūsų pirkėjai jau aktyviai ruošiasi artėjančioms šventėms, jau rūpinasi ne tik kalėdinėmis dekoracijomis ir dovanomis, bet ir svarbiausiu simboliu – Kalėdų eglute“, – komentare BNS teigė „Senukų“ vyriausioji projektų vadovė Vaida Sindaravičiūtė-Kuosė.
„Maxima LT“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė BNS teigė, kad dažniausiai žmonės daugiau perka dirbtines eglutes, ne tikras.
„Lyginant su gyvomis eglutėmis, dirbtinų eglių įprastai yra nuperkama maždaug du kartus daugiau. Dirbtinė eglutė yra ilgalaikė namų puošybos priemonė, todėl pirkėjai jas naudoja ir keletą metų, o atsinaujinimui dažniau keičia žaisliukus ir girliandas“, – komentare sakė I. Trakimaitė-Šeškuvienė.
„Dirbtinės eglės populiaresnės tarp tų, kurie ketina žaliaskarę puošti anksčiau – gyvi medeliai – tie, kas puoš vėliau“, – pridūrė „Rimi“ atstovė.
E. Krasauskienė taip pat pridūrė, kad šiais metais dauguma pirkėjų kalėdoms yra pasiruošę išleisti daugiau arba tiek pat, kaip ir pernai.
„Apklausėme beveik 900 pirkėjų, kurių 47 proc. teigia, kad jų Kalėdų biudžetas bus toks pats, kaip praėjusiais metais, o 27 proc. apklaustųjų ketina išleisti mažiau“, – nurodė ji.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...
-
Tarnyba: didelė dalis vyresnių žmonių susiduria su sunkumais naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis1
Skaitmeninės paslaugos sunkiai prieinamos didelei daliai vyresnio amžiaus žmonių. Neretai šie asmenys, neužtikrinus alternatyvų paslaugoms internetu, lieka socialinio gyvenimo paraštėse, konstatavo skaitmeninės atskirties tyrimą atlikusi...
-
Situacija Lietuvoje – tragiška: brangsta mėgiamas tautiečių produktas74
Pieno produktai vis labiau brangsta ir viskas dėl Europoje nykstančių mažųjų ūkių. Mažėjant pieno pasiūlai, didėja jo paklausa, o kartu auga ir pieno produktų kainos. Pirkėjai baiminasi, kad jeigu pienas brangs ir toliau, teks jo atsisakyti. ...
-
Panaikinus „Foxpay“ licenciją VPT siūlo įsivertinti atsiskaitymo būdų alternatyvas
Lietuvos bankui (LB) penktadienį panaikinus finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) pirkimų vykdytojams siūlo įsivertinti kitų atsiskaitymo būdų alternatyvų pasiūlymą klientams. ...
-
I. Trinkūnaitė Lietuvos banko sprendimą panaikinti „Foxpay“ licenciją vadina susidorojimu6
Lietuvos banko (LB) sprendimą už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikinti finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, jos vadovė Ieva Trinkūnaitė vadina susidorojimu bei siekiu pagrįsti kuo griežtesnę ba...
-
Alytuje atidaryta nauja „Kauno grūdų“ gamykla2
Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės „Akola group“ valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ Alytuje atvėrė dar vieną gamyklą. ...
-
S. Krėpšta: panaikinus „Foxpay“ licenciją, bendrovės klientai neturėtų pajusti nepatogumų
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta tvirtina, kad nutraukus mokėjimo bendrovės „Foxpay“ licenciją, klientai nepatogumų nepajus. ...
-
Baltijos šalių ministrai ragina suvienodinti tiesiogines žemės ūkio išmokas1
Lietuvoje vykusiame susitikime Baltijos šalių žemės ūkio ministrai paragino visas Europos Sąjungos valstybes nares suvienodinti tiesiogines išmokas žemės ūkiui. ...
-
Nuo gruodžio baisogališkiai traukiniais į Vilnių keliaus be persėdimų2
Nuo gruodžio vidurio, savaitgaliais, į šalies sostinę nuvykti norintys Baisogalos gyventojai tą galės padaryti keliaujant vienu traukiniu. ...
-
BFK vadovas: vienkartinių pensijų fondų išmokų nereikia apmokestinti
Naujasis Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas mano, kad ir toliau nereikėtų apmokestinti vienkartinės išmokos iš antros pakopos pensijų fondų. Tačiau socialdemokratas Algirdas Sysas mano, jog valstybės įmokėta dalis ar ...