- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ ruošiantis pakeisti Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) jungiamąsias dalis, neturinčias tinkamų sertifikatų, įmonė paskelbė rangovų kvalifikacinę atranką.
Būsimi rangovai turės atitikti griežtus reikalavimus, susijusius su nacionaliniu saugumu, kompetencija, patirtimi ir patikimumu. Siekiama, kad atrankoje dalyvautų net tik Lietuvos, bet ir užsienio rangos įmonės, pirmadienį pranešė „Amber Grid“.
Šiame etape bus atrinkti keli kvalifikuoti rangovai, kurie vėliau būtų kviečiami pateikti pasiūlymus dėl konkrečių darbų. Bus vertinama tų kvalifikacija ir tikrinama, ar nėra jų pašalinimo pagrindų, teigia įmonė.
„Vadovaujantis GIPL rangos sutartimi ir statybą reglamentuojančiais teisės aktais, dujotiekyje sumontuotos detalės privalo būti sertifikuotos. Todėl paaiškėjęs netinkamų, tai yra neturinčių tinkamų sertifikatų detalių sumontavimas yra rangovo atsakomybė ir jų pakeitimo darbai būtų vykdomi GIPL dujotiekį stačiusio rangovo lėšomis“, – teigia „Amber Grid“.
Bendrovės vadovas Nemunas Biknius balandį sakė, kad 123 detalių keitimo planas VERT turi būti pateiktas iki gegužės 31 dienos, o darbai gali užtrukti vienerius metus ar ilgiau, tačiau jie bus organizuojami taip, kad dujotiekis galėtų veikti nemažinant pralaidumo.
Anot N. Bikniaus, projekto vertė „šešiaženkliai skaičiai“, darbai bus finansuojami iš pagrindinės GIPL rangovės „Alvoros“ garantijos lėšų.
N. Biknius tuomet tikino, kad planuojamos keisti detalės nekelia rizikos bei atitinka projekto reikalavimus, tačiau „dokumentai, kurie yra pateikti bendrovei, nėra suderinami su šiomis detalėmis“.
Neplaninį patikrinimą atlikusi VERT balandį pareigojo „Amber Grid“ pakeisti įtarimų sukėlusias galimai rusiškas jungiamąsias detales. Tarybos vadovas Renatas Pocius patvirtino, kad ant sertifikavimo trūkumų turėjusių detalių buvo rastos kirilica užrašytos žymos.
VERT patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, kad „Amber Grid“ netinkamai organizavo ir atliko GIPL techninę priežiūrą, o bendrovės paskirti techniniai prižiūrėtojai neužtikrino statybos kokybės ir kontrolės.
GIPL yra didžiausia investicija į Lietuvos dujų perdavimo sistemos plėtrą nuo nepriklausomybės atkūrimo, Lietuva projektui skyrė 116 mln. eurų. Bendra projekto vertė yra apie 500 mln. eurų, apie 60 proc. lėšų skyrė Europos Komisija.
Lietuvą ir Lenkiją jungiantis magistralinis dujotiekis pradėjo veikti 2022 metų gegužės 1 dieną.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Telia Lietuva“: atkurtas ryšys kabeliu tarp Švedijos ir Lietuvos
Prieš beveik dvi savaites Baltijos jūroje nutrūkus vienam iš trijų ryšio kabelių tarp Lietuvos ir Švedijos, Švedijos telekomunikacijų bendrovės „Telia“ ryšio srautai juo atkurti. ...
-
Išriedėjo šventėms papuošti traukiniai
Lapkričio 28 d. Kalėdoms papuošti traukiniai jau išvyksta į Klaipėdą ir Mockavą, lapkričio 29 d. papuoštas traukinys kalėdinę nuotaiką kurs keleiviams, vykstantiems ir į Rygą. Jau ketvirtus metus prie traukinių dekoravimo trad...
-
Nuolaidų ir dovanų dienos „Megoje“ – jau lapkričio 29–30 d.
Juodojo penktadienio (angl. Black Friday) išpardavimai jau spėjo tapti viena laukiamiausių prekybos švenčių ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje – per paskutinį lapkričio penktadienį vykstantį išpardavimą prekybininkai linkę ...
-
Vyriausybė su „Rheinmetall“ pasirašys dvi sutartis1
Lietuvos Vyriausybės ir Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ atstovai penktadienį pasirašys žemės sklypo būsimai gamyklai Radviliškio rajone nuomos bei 155 mm šaudmenų įsigijimo sutartis. ...
-
Bankrutuojanti viena „101 kepyklėlės“ valdytojų „Juviga“ atleidžia visus darbuotojus4
Bankrutuojanti viena „101 kepyklėlės“ tinklo valdytojų – įmonė „Juviga“ atleidžia visus darbuotojus – apie tai ji pranešė Užimtumo tarnybai. ...
-
Gyventojams svarbiausias būsto tvarumo aspektas – žaliosios erdvės: jas vertina 7 iš 106
Šiandien daugelis gyventojų nori gyventi ne tik patogiame ir kokybiškai įrengtame, bet ir tvariame būste. Tiesa, būsto ir miesto tvarumo suvokimas neretai skiriasi, tačiau daugeliui Lietuvos didmiesčių gyventojų pirmiausiai asocijuojasi s...
-
NASA kosmoso sveikatos priežiūros inovacijų programoje dirbs su lietuvių „Delta Biosciences“
Lietuvos gyvybės mokslų įmonė „Delta Biosciences“ yra pirmoji kompanija Europoje, atrinkta į NASA „Space-H“ akceleratoriaus programą, skatinančią pažangias kosmoso sveikatos priežiūros technologijas. ...
-
„Achemos“ profsąjunga vėl bandys derėtis dėl didesnių atlyginimų3
„Achemos grupės“ valdomos Jonavos azoto trąšų gamyklos „Achema“ darbuotojams 2022 metais nepavykus su darbdaviu pasirašyti dvejų metų kolektyvinės sutarties bei dėl to trumpai streikavus, įmonės darbuotojai inicij...
-
I. Trinkūnaitė: žala padaryta ne tik „Foxpay“, bet ir „iSun Lithuania“ kompetencijų centrui3
Praeitą savaitę Lietuvos bankui (LB) pranešus apie įmonei „Foxpay“ panaikinamą licenciją, šios įmonės savininkė Ieva Trinkūnaitė teigia, kad toks sprendimas padarė nepataisomą žalą ne tik minėtai finansinių technologij...
-
„Litgrid“, Latvijos ir Estijos operatorės pasirašė sistemos valdymo sutartį
Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemų operatorės pasirašė Baltijos sistemos regiono valdymo sutartį, nustatančią jų teises ir pareigas kitų metų vasarį sinchronizavus tinklus su kontinentine Europa. ...