- Gedas Salyga/lnk.lt, Dominykas Datkūnas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos įmonė „Teltonika“ sako esanti priversta stabdyti lustų gamybos projektą. Stabdomi darbai reiškia, kad Lietuva praranda beveik 4 milijardų eurų investicijas, nebus kuriamos tūkstantinės darbo vietos su vidutiniais 10 tūkst. eurų per mėnesį atlyginimais. „Teltonikos“ vadovas sako, kad šį projektą užblokavo pati Lietuvos valdžia su pertekline biurokratija.
Tai, ką Lietuvos įmonė „Teltonika“ Vilniuje prie oro uosto jau pastatė yra daug – investuota 300 milijonų eurų. Bet planai buvo daug didesni – pastatyti lustų gamybos miestelį už 3,5 milijardo eurų.
„Sunkiai įsivaizduoju, iš kur paimsime pinigų gynybai. Pusė milijardo vien mokesčiais. Tai ar mes norime dėl kabelio prarasti 500 mln. eurų kasmet“, – stebėjosi „Teltonikos“ savininkas Arvydas Paukštys.
Projektas stabdomas, nes valstybės institucijos ne tik nepadeda, bet, anot A. Paukščio, net trukdo atvesti elektros kabelį.
„Jeigu čia mūsų nelaukia, tai gal yra kitos šalys, kurios priims tas investicijas“, – kalbėjo „Teltonikos“ savininkas.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė prieš porą metų pompastiškai pristatė planuojamą „Teltonikos“ investiciją.
D. Labučio / ELTOS nuotr.
Taivanas, atsidėkodamas Lietuvai už palaikymą, skelbė, kad pirmą kartą savo istorijoje pasidalins technologijomis.
Aušrinė Armonaitė pozavo prie planuojamo statyti „Teltonikos“ projekto, kuriam penktadienį „Teltonikos“ vadas braukė raudoną kryžių.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Paėmė liūdesys, kad kitų metų vasarą šios gamyklos stovės be elektros“, – pripažino A. Paukštys.
Jis įvardijo, kokius absurdiškus ir skandalingus atsakymus gavo.
„Litgrid“ pasakė, kad jie labai užimti ir turi svarbesnių projektų Lietuvai nei šis“, – pasakojo „Teltonikos“ savininkas.
M. Morkevičiaus / ELTOS nuotr
Kai „Teltonika“ pati pasidarė kabelio atvedimo projektą, tada jau „Via Lietuva“ uždraudė 7 kilometrų kabelį tiesti lengviausiu būdu – palei kelią.
„Kelių tarnyba uždraudė tiesti elektros kabelius kelio apsaugos zonoje“, – sakė vyras.
Kaip rodo liūdna „Rail Baltica“ patirtis, su privačiais savininkais nesusitaria net valstybė. „Teltonika“ sako nebematanti galimybių elektrą turėti po dviejų metų, kai pagal įsipareigojimus turėjo baigti statybas. O kitos šalys priešingai – ne stabdo, o gundo.
„JAV kvietė. Sakė, kad jei mes investuojame 2 milijardus, tai 1 milijardą suteikia kaip dotaciją“, – kalbėjo A. Paukštys.
Po skandalingo „Teltonikos“ vado pareiškimo, iškalbingi aiškintis susirinkusių ministerijų ir institucijų vadų veidai.
Bet vienas po kito eina pranešti, kad apie „Teltonikos“ sunkumus su leidimais sužinojo tik penktadienį.
„Šių metų sausio mėnesį buvo prašyta 58 MW, tada buvo išduota 58 MW techninės sąlygos. Mes pasiruošę tą elektrą tiekti“, – tikino „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis.
„Viso projekto metu visi atliekami veiksmai buvo derinami su klientui. Net nebaigus projekto lygiagrečiai buvo užsakomi transformatoriai“, – pabrėžė ESO vadovas Renaldas Radvilas.
A. Ufarto / ELTOS nuotr.
„Via Lietuvos“ vadas pripažįsta, kabelio tiesti palei kelią neleido ir ieškoti išeičių paliko pačiai „Teltonikai“.
„Buvo atsiųstas nederintas projektas su paklausimu, ar galima čia tiesti. Kelių techninis reglamentas šiai dienai to neleidžia, todėl ir sakau, kad reikia ieškoti išeičių“, – aiškino „Via Lietuva“ vadovas Marius Švaikauskas.
Pagal susisiekimo ministro įsivaizdavimą, savo uždirbtais milijardais rizikuojantys investuotojai elektros turi ne tikėtis, o prašyti ar reikalauti.
„Projektuotojai eskaluoja tą problemą iki aukščiausių lygmenų ir mes išsprendžiame. Nežinau, kodėl šiandieną turime tokia situaciją“, – nusivylimo neslėpė susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Maža to, A. Paukščiui bekalbant, ministrė A. Armonaitė pranešė neva iš „Teltonikos“ nebuvo gauta jokių prašymų greičiau derinti projektą.
„Tada aš neturiu komentarų. Kiek žinau, tai buvo premjerės įsakymas, kad tas planas būtų keičiamas pagreitinta tvarka. Ir jie dabar pirmą kartą išgirdo, kaip jums tas melas?“ – retoriškai klausė verslininkas.
Prezidentūra sako, jog situacija yra skandalinga.
„Tai didžiausia investicija, kuri yra buvus Lietuvos ekonomikos istorijoje ir negali to padaryti, nes valstybės aparatas ne tai, kad neužtikrina sąlygų, o neleidžia to padaryti. Tai yra skandalinga“, – teigė prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas.
Tai yra skandalinga.
Kad „Teltonikai“ sudaromos kliūtys, atsakingi Laisvės partijos ministrai A. Armonaitė ir M. Skuodis, kurių greitai nebeliks politikoje, tačiau prezidentūra vis tiek žada ieškoti kaltų. Į A. Armonaitės vietą nauju ministru minimas Lukas Savickas tai vadina grandioziniu fiasku.
„Nors buvo smarkiai giriamasi, kiek daug dėmesio skiriama šiam projektui, bet rezultatas yra visiškai priešingas. Grandiozinis fiasko yra šio projekto praradimas“, – teigė Seimo narys L. Savickas.
Biurokratai ne tik nepadėjo atsivesti elektros, bet ir neleido gamintis patiems.
„Prašiau ESO pasistatyti saulės jėgainę ant stogo, tai atsakė, jog neleidžia, nes neturiu tiek galios“, – pasakojo „Teltonikos“ savininkas.
D. Labučio / ELTOS nuotr.
Neleido elektros gamintis ir dujomis.
„ESO neigiamai pažiūrėjo, kad keičiasi aplinkosauginiai reikalavimai“, – sakė vyras.
„Teltonikos“ vadovas sako su pavydu žiūrintis, kaip žalia šviesa iš tiesų degama užsienio investuotojams arba kituose miestuose, bet ne Vilniuje.
M. Skuodis pripažįsta, kad reikėjo jo sprendimų.
„Kol kas kalba ne apie įstatymų lygmenį, o apie ministrų lygmens srities dokumentus“, – sakė M. Skuodis.
Teigiama, kad dėl „Teltonikos“ investicijos dirbama išvien aukščiausiu lygiu. „Via Lietuva“ sako, kad „Teltonikos“ reikalai nebuvo sprendžiami, nes „Litgrid“ informaciją teikė ne aukščiausiu lygiu, o per klientų aptarnavimo liniją.
Ekonomistai: skaudžiausias smūgis suduotas ilgalaikei Lietuvos ekonominei raidai
„Teltonikos“ vadovui A. Paukščiui pranešus, kad Lietuvoje nebebus tęsiamas Taivano puslaidininkių lustų gamyklos projektas, Šiaulių banko vyr. ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, jog skaudžiausias smūgis būtų suduotas ilgalaikei Lietuvos ekonominei raidai.
Ekonomistės teigimu, tokio tipo investicijos į pažangias ekonomines veiklas yra priešnuodis „vidutiniųjų pajamų spąstų“ grėsmėms.
„Jei Lietuvai nepavyks transformuotis į aukštos pridėtinės vertės ir išmanias paslaugas teikiančią ekonomiką, užklimpsime, strigsime ir Lietuvos sėkmės istorijomis pasaulį stebinantis augimas išsikvėps“, – pranešime pažymėjo I. Genytė-Pikčienė.
Pasak jos, tokios investicijos, kaip „Teltonikos“ projektas, Lietuvos transformacijai į aukštos pridėtinės vertės ekonomiką yra ypač svarbios. Tuo tarpu reputacinės žinutės apie užstrigusį 3,5 mlrd. eurų projektą yra ypač žalingos šalies investiciniam klimatui tikina I. Genytė-Pikčienė.
„Jos ne vien sukurtų Lietuvai aktualioms konkurencingumo grėsmėms atsparią alternatyvą, bet ir padidintų trauką tiesioginėms užsienio investicijoms, keistų eksporto struktūrą ir geografiją“, – teigė ji.
„Biurokratizmo ir apgailėtinų intrigų pelkėje užklimpo ir strigo 3,5 mlrd. eurų verlo investicijos“ – tokio kalibro žinutės neigiamų pasekmių šleifas gali būti ilgalaikis ir itin kenksmingas investiciniam klimatui“, – pridūrė ji.
Šiaulių banko vyr. ekonomistė pažymi, kad sprendžiant šią problemą būtina iš naujo atkreipti dėmesį į kalbas apie biurokratinę naštą, tarpinstitucinių intrigų liūnus ir imtis radikalių priemonių.
„Tokiai mažai, atvirai ir daug objektyvių konkurencinių pranašumų neturinčiai ekonomikai – lankstumas ir verslo sąlygos – ne prabanga, o būtinybė judėti į priekį“, – sakė I. Genytė-Pikčienė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LTG kviečia keliauti kalėdiniais traukiniais
„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ kviečia keliauti kalėdiniais traukiniais. ...
-
L. Savickas: „Teltonikos“ atveju politikai nevykdė elementarios politinės vadybos9
Kandidatas į ekonomikos ir inovacijų ministro postą Lukas Savickas mano, kad „Teltonikos“ skandalas kilo dėl politinių vadovų nesugebėjimo užtikrinti politinės vadybos. Jo teigimu, jei „Teltonikos“ projektui būtų paskirtas ko...
-
„Foxpay“ vadovas S. Galatiltis: Lietuvos banko sprendimas nebuvo netikėtas
Teisėsaugos akiratyje atsidūrusios ir licencijos netekusios finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ vadovas Saulius Galatiltis sako, jog Lietuvos banko (LB) sprendimas atimti įmonės licenciją nebuvo netikėtas. ...
-
Lietuvos bankas panaikino „Foxpay“ licenciją2
Lietuvos bankas (LB) už šiurkščius ir nuolatinius pažeidimus panaikino teisėsaugos akiratyje atsidūrusios Ievos Trinkūnaitės valdomos finansinių technologijų bendrovės „Foxpay“ licenciją, penktadienį paskelbė bankas. ...
-
Savivaldybė leido atnaujinti dalį gatvių šalia būsimo Vingio „Akropolio“
Šalia planuojamo naujo prekybos ir pramogų centro „Akropolis Vingis“ Vilniuje bus atnaujintos ir įrengtos naujos gatvės. ...
-
Šiandienio medicinos darbuotojo portretas: išskyrė 5 įgūdžius, reikalingus sveikatos priežiūros spec
Darbuotojams, norintiems sėkmingai įsitvirtinti darbo rinkoje, neretai tik profesinių žinių jau nepakanka. Tai rodo ir pernai Pasaulio ekonomikos forumo išskirti dešimt darbuotojams reikalingiausių įgūdžių, tarp kurių reikšming...
-
Į Sosnovecą vilioja ir architektūra, ir sportas
Dažnai Lenkija siejama daugiausia su vieta, kur vykstama apsipirkti. Tačiau šioje šalyje yra labai daug vietų, kurias verta aplankyti dėl visiškai kitų priežasčių. Vienas tokių paslėptų perlų yra Sosnovecas (Sosnowiec) – ...
-
Prestižinės UNESCO premijos „Moterims moksle“ laureatė: mokslas tuo ir žavus – jis pilnas netikėtumų4
Lapkričio 12 d. Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijos (LMA) Didžiojoje konferencijų salėje įteikti diplomai UNESCO Baltijos šalių stipendijų konkurso „Moterims moksle“ laureatėms. ...
-
Verslo mentorystė: kaip noro tobulėti ir patirties sąjunga padeda verslams augti?2
Plėtojant verslą neišvengiamai kyla daugybė iššūkių. Juos įveikti gerokai lengviau turint patirtimi ir patarimais pasidalinti galinčius mentorius. Tai viena iš jau dešimtmetį gyvuojančios ir daugiau nei 150 mentori...
-
„Ignitis renewables“ pristatė jūrinio vėjo parko galimybes Lietuvos laivų savininkams2
Tarptautinės žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ vystomas jūrinio vėjo elektrinių parko projektas „Curonian Nord“ aplink save buria plačią verslų ekosistemą. Per Klaipėdoje surengtą susitikimą su laivų sav...